Švietimo ir mokslo ministras atstovauja Lietuvai Europos kosmoso taryboje. Liepos 20–23 dienomis Europos ministrai, tarp jų ir A.Monkevičius, susirinko Europos kosmodrome. Ten Europos kosmoso agentūros (EKA) atstovai buvo informuoti apie Lietuvos ketinimus orientuoti į šią veiklą savo mokslo ir verslo potencialą bei pradėti stojimo procedūrą.
Penktadienį A.Monkevičius pareiškė, jog Lietuvai yra naudinga ir perspektyvu įsitraukti į EKA veiklą. Šiuo metu mūsų šalis jau moka ES narystės mokestį, jau finansuoja kosminių tyrimų programas, tačiau pati jose nedalyvauja ir negauna naudos.
„Jau dabar mokami milijonai, kurių Lietuva neatsiima. Tai yra didelė žala šaliai“, – teigė švietimo ir mokslo ministras.
Ministro teigimu, kosmoso tyrimai ir kosminės technologijos šiuo metu yra pačios pažangiausios, todėl kosminė veikla tampa labai svarbiu ekonomikos konkurencingumo veiksniu. Tokios šalys kaip Danija ar Suomija suvokia ekonomikos konkurencingumo svarbą, žmonės gali tobulėti. Lietuva šiuo atžvilgiu atsilieka. Mokslininkai ir verslininkai privalo išmokti bendradarbiauti.
Lietuva ir kosmosas – ar tai suderinama?
Lietuviai tikriausiai abejoja šalies mokslininkų potencialu, nes paskutinieji projektai baigėsi prieš dešimtmetį, o sovietmečio technologijos, išlikusios iki šių dienų, atrodo pasenusios. A.Monkevičiaus teigimu, Lietuva tikrai turi potencialą. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, jog šioje programoje galėtų dalyvauti net 37 mokslo bei 24 pramonės ir verslo institucijos. Lietuvos mokslininkai ir verslininkai gali veikti net kelisoe kosminių technologijų srityse: navigacinių sistemų plėtroje ir pritaikyme Lietuvai, kartografijoje, žemėtvarkoje, aplinkosaugoje, televizijos bei greitaeigio interneto ir ryšių paslaugų tiekime.
Neformaliame ministrų susitikime dalyvavęs Lietuvos mokslo pirmininko pavaduotojas Fizikos instituto Žvaigždžių sistemų skyriaus vedėjas prof. dr. Vladas Vansevičius teigia suprantąs, kad lietuviams žodis „kosmosas“ tuo pačiu metu kelia juoką ir baimę ir atrodo nesuderinamas su Lietuva. Tačiau taip yra tik todėl, jog žodis kelia nereikalingų asociacijų. Dalyvavimas programoje pirmiausia reiškia veiklą plataus spektro technologijų srityse.
„Svarbu turėti potencialą ne technologijose, bet galvose“ – įsitikinęs prof. dr. V.Vansevičius.
„Viena pagrindinių problemų Lietuvoje – „protų nutekėjimas“. Mokslininkai, išvykę gyventi į užsienį, atgal nebegrįžta, nes čia jiems nėra užtikrintos aukšto lygio darbo vietos“, – aiškina profesorius. Lietuvai įstojus į EKA tokie mokslininkai tikrai turėtų darbo ir mūsų šalyje.
Teks pakloti 10 milijonų
Dalyvaudama Europos kosmoso veikloje Lietuva gautų juntamą socialinę bei ekonominę naudą. Kosminės technologijos, produktai ir paslaugos garantuotų aukštesnį valstybės viešosios politikos įgyvendinimo lygį saugumo, aplinkosaugos, žemės ūkio bei išteklių naudojimo srityse, o naujų ir kokybiškų produktų teikimas pagerintų lietuvių gyvenimo kokybę ir sumažintų visų rūšių atskirtį.
Jei Lietuva į EKA stotų dabar, kasmet tektų mokėti po pusantro milijono litų – toks būtų privalomas mokestis. Tačiau agentūra taiko „teisingos geografinės grąžos principą“. Tikslinės valstybės biudžeto investicijos į kosmoso veiklą EKA užsakymų pavidalu sugrįžta tos valstybės mokslo ir verslo subjektams. Tokiu būdu pinigai sugrįžta garantuotai.
Šiuo metu Lietuva tik žengia pirmuosius žingsnius EKA link. Tarp Baltijos šalių mes atsiliekame – pavasarį šį kelią jau pasirinko kaimynai latviai, o praėjusiais metais – Estija. Tam, kad šalis būtų priimta į EKA, jai tenka ruoštis dešimt metų. Tokiu atveju pirmąjį nario mokestį – 10 milijonų litų – Lietuva privalėtų sumokėti 2019 metais. Švietimo ir mokslo ministras jau parengė laišką, kuris bus išsiųstas agentūros vadovui. Lietuvai apsisprendus įstoti į EKA, Mokslo tarybai bus pavesta koordinuoti pasiruošimą. Po poros metų būtų tikslinga įkurti savo agentūrą – tam prireiktų dar vieno milijono litų, tačiau agentūra būtų itn svarbi, nes jungtų mokslą ir verslą.
