A.Michnikas Lietuvoje – dažnas svečias. Lietuvos Respublikos Seime jis apdovanotas Laisvės premija, ne kartą rengė susitikimus su vilniečiais ir ne tik.
Kodėl šįkart pokalbis suksis apie Baltarusiją? Kaip sako vienas iš renginio rengėjų, Lietuvos istorijos instituto direktorius ir Jerzy Giedroyco forumo valdybos pirmininkas prof. Alvydas Nikžentaitis, ir prezidentas dabar kviečiasi politologus, kalbasi, ką jam daryti su Baltarusija.
„Mes irgi matome, kad turime įdomią situaciją su mūsų Rytų kaimynais. Arba mes su jais pykstamės, arba mes su jais iš viso nesikalbame. Šiuo atveju, Adamas Michnikas yra žmogus, kuris pakankamai gerai pažįsta šiandieninę Rusiją, nemaža dalimi ir Baltarusiją. Su pagrindiniais šiuolaikinės Rusijos opozicijos veikėjais, tarp jų ir Aleksejumi Navalnu, turi tiesioginius kontaktus ir yra bendravęs. Kalbėjimasis apie mūsų santykius su kaimynais, nepretenduojant būti prezidento patarėjais, svarstymai, kokie galėtų būti mūsų santykiai, yra labai pravartus. Nėra jokių abejonių, kad pokalbio metu bus išgirsta daug įdomių, originalių minčių, o jeigu ir nesužinosime, kaip elgtis su mūsų Rytų kaimynais, bent praleisim laiką su įdomiu pašnekovu“, – teigė A.Nikžentaitis.
Turime įdomią situaciją su mūsų Rytų kaimynais. Arba mes su jais pykstamės, arba iš viso nesikalbame.
Politikos ekspertų manymu, akivaizdu, kad Lietuva vis dar neturi aiškiai suformuluotos užsienio politikos Rytų kaimynų, visų pirma – Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Su Rusija santykiai dar labiau paaštrėjo po Krymo aneksijos ir nuo karo Rytų Ukrainoje pradžios. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino šią šalį teroristine.
Panaši situacija susiklosčiusi ir Lietuvos santykiuose su Baltarusija. Astravo atominės elektrinės statyba įšaldė ir prieš tai neaktyvius tarpvalstybinius santykius. Vis dėlto gal tokia politika ir yra absoliučiai teisinga.
A.Michnikas – lenkų disidentas, vienas svarbiausių „Solidarumo“ judėjimo Lenkijoje ideologų ir žmogus, tiesiogiai kūręs šiuolaikinę Lenkiją. Šiuo metu jis yra laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius.
Savo mokytoju A.Michnikas laiko žymų lenkų intelektualą, Paryžiuje leisto žurnalo „Kultūra“ vyriausiąjį redaktorių Jerzy Giedroycą. Šio sukurta ULB (Ukraina, Lietuva, Baltarusija) koncepcija ilgus dešimtmečius buvo vienas svarbiausių Lenkijos užsienio politikos orientyrų.
„Kalbėjimas vien apie Lietuvos ir Lenkijos santykius būtų tiesiog per daug siauras. Juo labiau tie mūsų santykiai klostosi pakankamai normaliai, o mes tradiciškai esame įpratę, kad apie tai, kas yra gerai, mes nekalbame. Mes bandome „gesinti gaisrus“, kai jie užsiliepsnoja. Kviesdamiesi A.Michniką į Vilnių, organizatoriai elgiasi kaip tikri lietuviai“, – pašmaikštavo profesorius.
Tai bus jau trečioji diskusija iš serijos „Lietuviškos Atlantidos paieškos“, ją organizuoja Jerzy Giedroyco forumas, Lietuvos PEN klubas, Leonido Donskio fondas, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Joje susitikimas ir įvyks.
