Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žlugo dar vienas bandymas Rolandui Paksui atverti kelią į Seimo rinkimus

Rolandas Paksas įteikė pareiškinius dokumentus dalyvauti prezidento rinkimuose.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Rolandas Paksas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seime žlugo dar vienas bandymas atverti kelią „tvarkiečių“ lyderiui Rolandui Paksui kandidatuoti į Seimą ir prezidentus.

Partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderiai su opozicinėmis frakcijomis parlamente mėgino suderinti Konstitucijos pataisos projektą, pagal kurį per apkaltą pašalintas asmuo į Seimą negalėtų kandidatuoti dešimt metų.

Teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio teigimu, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) vis primena Lietuvai, kad ši neįgyvendino jo nutarimo, jog per apkaltą pašalintiems asmenims draudimas iki gyvos galvos eiti Seimo nario pareigas yra neproporcingas.

Ministras penktadienį BNS sakė pasiūlęs „tvarkiečiams“ bandyti Seime teikti vieną iš trijų buvusio premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus sudarytos darbo grupės parengtų Konstitucijos pataisos variantų.

„Šį variantą mes palaikome“, – teigė J.Bernatonis.

Toks variantas mūsų netenkina. Jis (R.Paksas) galėtų būti tik eiliniu Seimo nariu, – penktadienį BNS teigė Seimo „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis.

Tačiau didžiausia opozicinė parlamento frakcija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai (TS-LKD) – pranešė manantys, kad dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo arba priesaikos sulaužymo per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui turėtų likti draudimas eiti prezidento, Seimo pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas.

Konservatoriai sutinka, kad toks asmuo galėtų būti renkamas Seimo nariu praėjus dešimčiai metų nuo apkaltos įvykdymo momento.

„Toks variantas mūsų netenkina. Jis (R.Paksas) galėtų būti tik eiliniu Seimo nariu“, – penktadienį BNS teigė Seimo „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis.

„Atsidūrėme aklavietėje“, – konstatavo jis.

Konstitucijos pataisoms trūksta konservatorių balsų

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika.

Be konservatorių balsų Seime sunku būtų priimti Konstitucijos pataisą. Tam reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių parlamentarų balsų.

Kitos opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis BNS sakė sulaukęs tik žodinio „tvarkiečių“ prašymo suderinti Konstitucijos pataisos projekto ir jo dar nesvarstęs.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika.

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas prieš daugiau nei trejus metus paskelbė, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

Lietuvos Konstitucinio Teismo teigimu, įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą reikalingos Konstitucijos pataisos.

Šių metų sausį Seimui nepavyko priimti Konstitucijos pataisų, nes politikai nesutaria, ar R.Paksui turi būti leidžiama dalyvauti tik parlamento rinkimuose, ar atverti galimybę siekti ir prezidento bei kitų pareigų, kurios pradedamos eiti davus konstitucinę priesaiką.

R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie 15min