Apžvalgą pristatė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (toliau – Institutas) valdybos pirmininkas vaikų psichiatras profesorius Dainius Pūras ir Instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
H. Mickevičius sakė, kad remiantis situacijos analize, žmogaus teisių padėtis po įstojimo į Europos Sąjungą ritasi žemyn, nežiūrint Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškios nuostatos, kad pagarba žmogaus teisėms yra valstybingumo pagrindas. Pasak Instituto direktoriaus, pagrindinė priežastis, stabdanti žmogaus teisių puoselėjimo procesą, yra intelektinio požiūrio į žmogaus teises stoka. „Viešoje erdvėje yra labai daug emocijų, mažai – žinių. Žmogaus teisių sąvokos naudojamos nežinant jų turinio. Dėl šios priežasties žmogaus teisių samprata yra įgavusi negatyvų aspektą“, – kalbėjo H. Mickevičius. Vertinant tai, kad akivaizdžiai trūksta sisteminių analitinių darbų žmogaus teisių srityje, atkreiptas dėmesys į Nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios Jungtinių Tautų Paryžiaus principus, kūrimo būtinybę. Pastebėta, kad žmogaus teisių kontrolierių daug, tačiau jie neatlieka analitinio darbo, o tik iš skundų identifikuojant problemines žmogaus teisių sritis, žmogaus teisių padėties visuma atspindima iškreiptai.
Prof. D. Pūras akcentavo netinkamą valstybės požiūrį į globos institutą. Vaikų iki 3 metų institucinė globa prilyginta valstybės taikomai prievartai prieš vaiką. Nerealizuojant emocinių artumo, prieraišumo poreikių vaikai patiria negrįžtamą žalą sveikatai ir raidai. Taip, išleidžiant didelius pinigus institucinių globos namų išlaikymui, luošinami vaikai. Pasak profesoriaus, būtina reformuoti globos sistemą, prioritetą teikiant globai šeimoje. „Brandžios valstybės investuoja į tėvų mokymus. Lietuvoje bet kokį normalų sprendimą blokuoja emocijomis grįsti judėjimai. Mes viskuo norime būti panašūs į skandinavus, išskyrus požiūriu į žmogaus teises. Tai paradoksas.“, – stebėjosi vaikų ir paauglių psichiatras.
Apžvalgos pristatyme aptartas šmeižimo ir įžeidimo dekriminalizavimo klausimas. Apžvalgos rengėjai pastebėjo, kad stebint Lietuvos teismų praktiką kyla abejonių dėl proporcingumo principo įgyvendinimo taikant kriminalines bausmes už asmens įžeidimą ar šmeižimą. Už šias veikas gali būti taikoma net laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Panaikinti kriminalines bausmes už asmens įžeidimą ar šmeižimą Lietuvą yra raginusi ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos pirmininkas Julius Sabatauskas išreiškė kitokią nuomonę. Pasak politiko, neigiamos nuomonės nuolatinis formavimas gali būti puiki priemonė negrįžtamai sužlugdyti konkurentą, sugriauti žmonių gyvenimus. Todėl civilinis ieškinys tokiais atvejais nebūtų pakankama atgrasi priemonė grubiam piktnaudžiavimui žodžio laisve.
Apžvalga buvo parengta remiantis Instituto tyrimais, valstybės institucijų, Lietuvos bei tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, bei tarpvalstybinių organizacijų ir institucijų dokumentais, žiniasklaidos monitoringo duomenimis, konsultacijomis su specialistais. Apžvalga yra rengiama kas dvejus metus. Institutas tradiciškai ją pristato visuomenei – specialioje spaudos konferencijoje, Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje.
