Nuo senų senovės rugpjūčio viduryje lietuviai šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Nuo seno Žolinės atlaidai kiekvienam lietuviui būdavo viešnagių ir giminių susitikimų diena.
Šios tradicijos, kaip ir kasmet, buvo prisimenamos autentiška senove alsuojančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Aukštaitijos sektoriuje vykusios šventės svečiai klausėsi koncertų, stebėjo ir aptarinėjo pasirodymus, degustavo senovės lietuvių valgius. Svarbią šventės vietą užėmė įvairios gamtoje randamos žolelės, kurių gydomosios savybės domino daugelį muziejaus svečių. Tiesa, palyginus su kitomis čia vykstančiomis šventėmis, Žolinės negalėjo pasigirti ypatinga lankytojų gausa. Kaip teigė šventės organizatoriai, koją šįkart pakišo iš proto vedęs karštis.
