Į LAT posėdį antradienį neatvyko bendrovės „Rubicon group“ atstovai Andrius Janukonis ir Darius Leščinskas, anksčiau drauge su A.Zuoku nuteisti toje pačioje byloje.
„Tikiuosi, kad Aukščiausiasis Teismas trečią kartą išsiaiškins visas bylos aplinkybes ir panaikins man skirtą baudą, – kalbėjo LiCS lyderis. – Posėdis buvo paskirtas neįtikėtinai greitai, teismo atstovai nesugebėjo šalių informuoti apie teismo posėdį. Todėl kito kelio nėra kaip atidėti teismo posėdį.–
A.Zuokas tvirtino, kad iki Seimo rinkimų kelioms dienoms būtų nekorektiška nagrinėti jo bylą. Kaip žinoma, liberalcentristas kandidatuoja į Seimą.
Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas teigė, kad posėdžio datos parinkimas ir pati byla su rinkimais nieko bendro neturi.
Antradienį LAT turėjo trečią kartą atversti vadinamąją Vilniaus mero rinkimų bylą.
Generalinė prokuratūra LAT apskundė A.Zuokui paskelbtą nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį miesto tarybos narį Vilmantą Drėmą per 2003-iaisiais vykusius sostinės mero rinkimus.
Liberalcentristų lyderis Vilniaus apygardos nuosprendžiu nubaustas 100 MGL dydžio -–12 500 Lt – pinigine bauda. Baudą politikas sumokėjo, tačiau prokurorai mano, kad politikas turi būti nubaustas griežčiau.
Šį nuosprendį LAT yra apskundęs ir A.Zuokas. Jo teigimu, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas, nes yra neteisingas ir neatitinkantis bylos aplinkybių. LiCS pirmininkas prašo bylą grąžinti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Šiemet kovo 20 dieną Vilniaus apygardos teismas A. Zuoką pripažino kaltu dėl kėsinimosi papirkti buvusį sostinės tarybos narį V.Drėmą. Kaltinimai dėl laisvės atėmimo, trukdymo pasinaudoti rinkimų teise ir duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą buvo atmesti.
Kartu su A.Zuoku tame pačiame nusikaltimo epizode nuteisti ir bendrovės „Rubicon group“ atstovai A.Janukonis bei D.Leščinskas. Verslininkų vairuotojas Svajūnas Navikas buvo išteisintas.
Generalinė prokuratūra siekia, kad A.Zuokas būtų pripažintas kaltu V.Drėmos papirkimo, o ne kėsinimosi papirkti. Prokurorai taip pat siekia padidinti baudą iki 18 700 Lt.
Nė vienas kaltinamųjų savo kaltės niekada nepripažino.
Šiemet birželio 11 dieną suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas dėl trijų kaltinimų – trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, neteisėto laisvės atėmimo ir neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo.
Šie nusikaltimai priskiriami prie nesunkių. Įstatymais numatytas senaties terminas už šias veikas – 5 metai.
Senaties terminas už papirkimą didesnės negu 250 MGL vertės kyšiu sueis 2011 metais. Tokiems nusikaltimams senaties terminas – 8 metai.
Vadinamoji Vilniaus mero rinkimų byla teismuose nagrinėjama jau daugiau kaip ketverius metus.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad per mero rinkimus balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group“ vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį – 20 tūkst. Lt. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris – už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. Lt.
Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos teismui yra paliudijęs, kad A.Zuokas jam yra prasitaręs, kad esą V.Drėmos balsas kainavo „daugiau nei šimtą tūkstančių“.
A.Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais.
A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-iųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Liberalcentristų lyderis A.Zuokas pernai po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus mero postą užleido liberaldemokratui Juozui Imbrasui.
