L.Lavastė pripažino, kad ją šiek tiek glumina, jog Lietuva pasidalijusi į dvi dalis: palaikantys D.Kedį ir laikantys jį didvyriu bei smerkiantys įtariamąjį.
Žurnalistė prisipažino, kad gatvėje sutikti žmonės jai dažnai prikaišioja, neva ji gina pedofilus. Tačiau žurnalistė neigia palaikanti kurią nors pusę. Ji nori, kad Lietuva išgirstų tiesą. „Deja, man teko lemtis susipažinti su šia šeima. Todėl dabar noriu parodyti, kaip viskas vyko – nuo... iki“,– sakė L.Lavastė.
...tėtis sakė taip, mamytė sakė taip, aš nebežinau, kaip ten buvo...
Žurnalistė sako pati vasarą skambinusi ir Drąsiui Kedžiui, bet bergždžiai. 2009 m. rugpjūčio 20 d. užvažiavo ir į jo namus. Kieme rado senyvus D.Kedžio tėvus ir dviratuku besivažinėjančią penkerių metų mergaitę. Žurnalistės teigimu, Kedžio tėvai sakė, kad „sūnų bus sunku rasti“, nes „jis labai retai būna namuose“. Tuomet pakvietė mergaitę: pasakyk žurnalistei, ką tau darė... Dviratuku privažiavusi mergaitė susipainiojo: „Tėtis sakė taip, mamytė sakė taip, aš nebežinau, kaip ten buvo.“ Sėdo ant dviratuko ir nuvažiavo.
Tačiau žurnalistė piktinosi, kad iškart po dvigubos žmogžudystės Kaune mergaitė buvo paimta iš vaikų darželio ir išvežta nežinoma kryptimi. Ilgai jos buvimo vietos nežinojo nei mergaitės mama, nei seneliai, nei vaiko teisų apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Tačiau vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys nuramino, kad labai gerai, jog mergaitė buvo nuvežta pas profesionalus – į Vaiko raidos centrą. „Labai svarbu padaryti viską, kad mergaitės sieloje neliktų pykčio ir kad iš jos ateityje nesityčiotų bendraamžiai", – sakė l.Slušnys. Jis pridūrė, kad visai Kedžių šeimai šiuo metu reikia aukščiausio lygio psichologų pagalbos, nes šeima „dega kaip laužas“.
