Šiuo metu Lietuva Baltijos jūroje steigia saugomas teritorijas – vadinamuosius poligonus. Prieš įteisinant galutinį rezultatą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) užduotis yra suderinti visų pusių interesus ir rasti kompromisą.
Norima apsaugoti ne tik riedulynus, rifų buveines, bet ir žiemojančių paukščių sankaupas. Seklumos, kuriose nėra riedulynų, yra labai svarbios paukščiams ir todėl norima, kad dugninis tralavimas būtų ribojamas, – Dalia Čebatariūnaitė.
Mokslininkai sako, kad ir taip jau nurodo tik pusę tos teritorijos, kurią reikia saugoti, o žvejai mano, kad galima saugomas teritorijas patraukti toliau, į tas vietas, kuriose jie intensyviai nežvejoja.
Pasak VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistės Dalios Čebatariūnaitės, norima apsaugoti ne tik riedulynus, rifų buveines, bet ir žiemojančių paukščių sankaupas. Seklumos, kuriose nėra riedulynų, yra labai svarbios paukščiams ir todėl norima, kad dugninis tralavimas būtų ribojamas.
„Jeigu ES riboja veiklą ir dėl to nukenčia ūkio subjektas, europiniuose fonduose turėtų būti numatyta parama žvejams. Mes norime saugoti kažkokius moliuskus, krantus, smėlį, bet nežiūrime į žvejį, kokių nuostolių jis patirs. Mums kiekvienas metras yra svarbus, gal galime rasti kompromisą. Turi būti visiems gerai – ir paukščiui, ir vėžiagyviui, ir žvejui. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kokius milžiniškus plotus jūros turi kitos valstybės. Lietuva ir taip mažai turi, ir jeigu dar bus ribojami žvejybos plotai, žvejai patirs nuostolių“, – teige uždarosios akcinės bendrovės „Starkis“ direktoriuṡ Einaras Gardžiulis.
Pasak D.Čebatariūnaitės, šioje teritorijoje būtų taikomi apribojimai ne tik žvejybai, bet ir vėjo jėgainių parkui, ir visai kitai veiklai.
