Vasario 19-osios naktį nuskendęs laivas ant kojų sukėlė įvairias tarnybas. Atvykę aplinkosaugininkai išvydo po vandeniu visiškai panirusį ir lede įšalusį seną žvejybinį 25 metrų ilgio apie 74 tonas sveriantį laivą LBB-1629 su kyšančiu išorėje stiebu. Spėjama, jog laivas nugrimzdo, kai į jį pateko vanduo. Dėl kokių tiksliai priežasčių vanduo apsėmė laivą, dar nepavyko išsiaiškinti, kadangi juo dar niekas nepasirūpino.
Į įvykio vietą buvo atvykęs liudininkų iškviestas ugniagesių gelbėtojų tarnybos ekipažas, siūlęs išsiliejusius teršalus neutralizuoti, tačiau jų pagalbos atsisakyta. Pasak Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Raimondo Šatkausko, 15 kv. metrų plote pasklidusi teršalų plėvelė, prilygstanti vienai stiklinei skysčio, traktuojama kaip maža tarša, tad nuspręsta teršalų neliesti. „Ugniagesių pagalbos atsisakyta, nes tarša nedidelė, o neutralizuojanti chemija aplinkosauginiu požiūriu taip pat nėra gerai“, – paaiškino R.Šatkauskas. Jo teigimu, specialistai antradienį apsilankė žvejų uostelyje ir tikino, jog didesnės taršos sklaidos neužfiksuota, tačiau laivą jo savininkai įpareigoti iškelti. Jiems už laivo nepriežiūrą paskirta ir švelni bauda – vos šimtas litų.
R.Šatkausko duomenimis, nuskendęs laivas priklauso dviems savininkams, bet vienas jų išvykęs, o kitas yra parašęs įgaliojimą trečiam asmeniui atstovauti jo interesams. Jiems išrašyta 100 litų bauda už pareigos saugoti aplinką nevykdymą. Pasak R.Šatkausko, baudos dydis siekia nuo 200 litų, tačiau pagal naują tvarką pirmą kartą prasižengusieji turi teisę sumokėti tik pusę sumos. Nors tarša ir nėra didelė, pasak aplinkosaugininko, laivas kelia grėsmę ir turi būti iškeltas iki gegužės 21 d., tačiau savininkai iki šiol neskuba imtis veiksmų.1970 m. pastatytas žvejybinis laivas buvo vienas iš pirmųjų, kuriuo žvejota Baltijos jūroje.
Ieško, kur pigiau
Jo savininkai nutraukė žvejybinę veiklą prieš dvejus metus, kai, anot jų įgalioto asmens Vasilijaus Devinčikovo, buvo atimtos menkių žvejybos kvotos. V.Devinčikovas nenoriai kalbėjo apie nuskendusį laivą, tačiau užsiminė jau ieškojęs bendrovės, kuri laivą iškeltų.
„Jau bandėme derėtis, bet iki gegužės 21 d. dar yra laiko, ieškome kur pigiau“, – pasakojo vyriškis. Jo paskaičiavimu, laivo iškėlimo operacija dešimčių tūkstančių nekainuos, tačiau gali siekti apie 4 tūkst. litų. V. Devinčikovas neatmetė galimybės ištraukus laivą parduoti arba panaudoti kaip metalo laužą. „Iš žvejybos dabar neišgyvensi“, – niūriai pokalbį baigė klaipėdietis.
Prireiks narų ir krano
Uosto direkcijos, administruojančios mažųjų žvejybinių laivų prieplauką, Uosto priežiūros tarnybos viršininkas Arvydas Aleksas Narmontas teigė, jog direkcija atsakinga už krantinių priežiūrą ir skiria operatorių laivų srautui uostelyje valdyti. Pasak jo, turto priežiūra – ne uosto direkcijos, o laivų savininkų pareiga. „Kuo mes galime padėti? Uosto direkcija neturi net pajėgumų to laivo ištraukti. Tam prireiks šimtatonio krano“, – sakė pašnekovas. Tokį kraną turinčios įmonės „Vakarų laivynas“ direktorius Rimvydas Marcinkus neslėpė sulaukęs nuskendusio laivo savininko skambučio, tačiau jo klausimus dėl laivo iškėlimo pavadino „žaliais“. „Tam žmogui pirmiausiai reikia atlikti namų darbus: apžiūrėti laivą, už ko tvirtinti trosus, juk už bet kurios vietos negalima traukti. Laivas gali skilti pusiau ir bus dar daugiau bėdos“, – teigė R.Marcinkus.
Anot jo, pigiausiai kainuotų išsikviesti narus, kad šie apžiūrėtų laivą ir rastų tinkamiausias traukimui vietas, tik vėliau būtų galima kalbėti apie laivo iškėlimą arba nutempimą vilkikais. Krano nuoma valandai atsieitų apie 1 400 litų, o įkainis mažėtų priklausomai nuo darbo valandų skaičiaus. Tokios pat nuomonės buvo ir A.A.Narmontas: „Laivas pilnas vandens. Reikės jį pakelti, vandenį išpumpuoti, hermetizuoti ertmes, pro kurias bėga vanduo, ir tada iškelti“, – dėstė Uosto priežiūros tarnybos viršininkas. Jo nuomone, kainą nuspėti sunku, o ji dar labiau išaugtų, jei vanduo laive būtų labai užterštas. Tuomet jį reikėtų išpumpuoti ir atiduoti į valymo stotį.
Merdinčių laivų – ne vienas
Uosto priežiūros tarnybos viršininko A.A.Narmonto nuomone, laivas greičiausiai nuskendo dėl šalčio trūkus vamzdžiui, taip esą pasitaiko dažnai. „Mažai prižiūrėtame laive paprastai taip ir būna, prisisėmė vandens ir per kelias dienas nugrimzdo“, – versiją kėlė A.A.Narmontas. Jo teigimu, uostelyje yra mažiausiai dar trys pavojingos būklės lavai.
Be jų Klaipėdos uosto akvatorijoje merdi dar keli laivai, pamesti savininkų, kuriuos esą sunku sugaudyti ir „prispausti“ pasirūpinti laivais. Šalia nuskendusio laivo stovi pavojingos būklės surūdijęs laivas „Ieva“. „Jis kadaise buvo gana „gyvas“ laivas. Kol savininkai tarpusavyje riejosi, teisėsi, laivas buvo apleistas“, – sakė A.A.Narmontas. Apie laivus „našlaičius“ pripažino žinantys ir aplinkosaugininkai. R.Šatkausko teigimu, per metus bent po porą kartų nuskęsta neprižiūrėti laivai. Prieš naujuosius metus Danės upėje nuskendo 15 metrų ilgio laivelis.
