„Parodos tikslas – įvairiose Lietuvos vietovėse gyvenančius tautiečius supažindinti su užsienio lietuvių politine kova dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo. 18 mobilių parodos stendų taip pat pasakoja apie skirtingas emigracijos bangas, pateikia informaciją apie skirtinguose pasaulio kraštuose įsikūrusias lietuvių bendruomenes“, – sakė parodos organizatoriai.
Parodoje eksponuojami nuotraukos ir dokumentai gauti iš asmeninių archyvų, JAV lietuvių televizijos, Lietuvos išeivijos instituto, Kauno Pedagoginio muziejaus bei Lietuvos centrinio valstybinio archyvo.
Pasak parodos rengėjų, užsienio lietuvių įnašas jos tautiškumui išlaikyti turėjo ir šiandieną tebeturi gyvybiškos reikšmės Lietuvos valstybei ir jos valstybingumui, nes lietuviai – viena mažųjų istorinių tautų, kurios gyventojai gausiai išsibarstę po visą pasaulį.
„Lietuva ne tik buvo, bet ir yra pagal gyventojų skaičių viena iš Rytų Europos valstybių, į pasaulį išleidžianti daugiausiai emigrantų. Nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės atkūrimo dienų Lietuvos politikai akcentavo, kad užsienyje gyvenantys tėvynainiai yra nedaloma tautos dalis, o jų bendravimas su gimtine – ypač aktualus ir svarbus“, – teigė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai. Šios organizacijos ištakos siekia 1932 metus, kada buvo įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti, bet jos veiklą nutraukė II pasaulinis karas. Karui baigiantis dalis tautos (apie 60 000) pasitraukė į Vakarus. Nenorėdami prarasti savo identiteto, pabėgėliai įkūrė Pasaulio lietuvių bendruomenę, siekdami suburti tuo metu jau egzistuojančias Kraštų bendruomenes. Pasak šios idėjos iniciatoriaus ir jos propaguotojo prel. Mykolo Krupavičiaus, pagrindinis organizacijos tikslas buvo „išlaikyti lietuviuose lietuvybę“. Pasaulio lietuvių bendruomenė iki šiol atlieka atlieka svarbų vaidmenį ugdant ir išlaikant tautinę tapatybę tarp užsienyje gyvenančių lietuvių.
