Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 23d. 10:59

Žvilgsnis į praeitį: kiek tiksliai sociologų apklausos prognozuodavo prezidento rinkimų rezultatus?

Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda 15min tema
15min nuotr. / Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda

Iki 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimų likus penkiems mėnesiams, įvairios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai dabar labiausiai pasitiki dviem kandidatais – Gitanu Nausėda ir Ingrida Šimonyte. Jų atotrūkis nuo kitų kandidatų yra gana didelis. Tačiau istorija rodo, kad šie kandidatai ir jų šalininkai dar neturėtų jaustis ramūs.

15min nagrinėjo reprezentatyvių didžiųjų visuomenės nuomonės tyrimų bendrovių – „Vilmorus“, „Baltijos tyrimų“ ir „Spinter tyrimų“ – atliktų visuomenės apklausų, darytų likus maždaug penkiems mėnesiams iki prezidento rinkimų, rezultatus nuo 1997 m.

Bandėme aiškintis, kiek tiksliai, remiantis šiomis apklausomis, buvo galima prognozuoti, kokie bus pirmojo rinkimų turo rezultatai bei kas galiausiai laimės.

Iš viso per šį laikotarpį Lietuvoje įvyko penkeri prezidento rinkimai: 1997, 2002, 2004, 2009 ir 2014 m. Prieš juos rengtų apklausų rezultatų ieškojome naujienų agentūros BNS archyvuose.

Istorinis pjūvis parodė – rinkimų rezultatai toli gražu ne visada būdavo tokie, kokius prognozuodavo likus maždaug pusmečiui iki rinkimų atliktos visuomenės nuomonės apklausos.

1997 m. rinkimai

1997 m. gruodį vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose triumfavo Valdas Adamkus, antrajame rinkimų rate minimaliu skirtumu nugalėjęs Artūrą Paulauską. Už V.Adamkų balsavo 50,37 proc. rinkėjų, už A.Paulauską – 49,63 proc. rinkėjų.

„Scanpix“ nuotr./Valdas Adamkus
„Scanpix“ nuotr./Valdas Adamkus

Pirmajame rinkimų rate situacija buvo visiškai kitokia. Už A.Paulauską balsavo 45,28 proc. rinkėjų, už V.Adamkų – 27,9 proc. Trečias liko konservatorių remtas tuometinis partijos lyderis Vytautas Landsbergis, už kurį balsavo 15,92 proc. rinkėjų.

O ką rodė visuomenės apklausos? 1997 m. liepą, likus penkiems mėnesiams iki rinkimų, BNS paskelbti „Baltijos tyrimų“ įvykdytos apklausos, per kurią lietuvių buvo klausiama, už ką jie ketina balsuoti, rezultatai rodė, kad daugiausiai lietuvių yra linkę balsuoti už V.Adamkų. Už jį balsuoti ketino 32,7 proc. rinkėjų.

Antroje vietoje buvo tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas, vėliau apsisprendęs rinkimuose nedalyvauti, – už jį balsuoti ketino 23,6 proc. rinkėjų. Artūras Paulauskas, už kurį balsuoti ketino 17,6 proc. rinkėjų, tebuvo trečias. V.Landsbergis buvo ketvirtas – 7,9 proc apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už jį.

Tad per penkis mėnesius A.Paulausko reitingai reikšmingai išaugo – pakankamai, kad pirmajame rate jis laimėtų didele persvara. Tam įtakos greičiausiai turėjo ir tai, kad apsisprendęs nesiekti perrinkimo tuometinis prezidentas A.Brazauskas prieš rinkimus išreiškė paramą būtent A.Paulauskui.

Tačiau antrajame rinkimų rate buvęs reitingų lyderis V.Adamkus vis dėlto „atsigriebė“ ir nedidele persvara laimėjo rinkimus.

2002 m. rinkimai

2002 m. gruodį vykusius Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo liberaldemokratas, buvęs premjeras Rolandas Paksas, antrajame rinkimų rate nugalėjęs V.Adamkų. Už R.Paksą balsavo 54,71 proc. rinkėjų, už V.Adamkų – 45,29 proc. rinkėjų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rolandas Paksas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rolandas Paksas

Lyginant su pirmuoju rinkimų ratu, situacija, kaip ir 1997 m., apsivertė aukštyn kojomis. 2002 m. už V.Adamkų pirmajame rate balsavo 35,53 proc. rinkėjų, už R.Paksą – 19,66 proc. rinkėjų.

Daugiau nei vienas rinkimų dalyvis neperžengė 10 proc. ribos – trečias liko A.Paulauskas, gavęs 8,31 proc. balsų, o ketvirtas – Vytautas Šerėnas, gavęs 7,75 proc. balsų.

Visuomenės nuomonės apklausos artėjant rinkimams R.Paksui nebuvo palankios. 2002 m. liepą, likus maždaug pusmečiui iki rinkimų, „Vilmorus“ atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbė laikraštis „Lietuvos rytas“, parodė, kad dauguma gyventojų – 21,2 proc. – prezidento rinkimuose balsuotų už V.Adamkų.

Antras šioje apklausoje liko tuometinis premjeras A.Brazauskas, kuris vėliau, kaip ir 1997 m., paskelbė nedalyvausiantis rinkimuose, – už jį balsuoti ketino 18,3 proc. apklaustųjų. Trečias buvo krikščionių demokratų lyderis Kazys Bobelis – už jį balsuoti ketino 13,2 proc. rinkėjų. Ketvirtas buvo A.Paulauskas (8,6 proc.) ir tik penktas – R.Paksas (5,9 proc.).

Tad 2002 m. rinkimai puikiai iliustruoja, kaip situacija per kelis mėnesius gali pasikeisti. Likus pusmečiui iki rinkimų, R.Pakso populiarumas, remiantis apklausomis, tesiekė 5,9 proc. ir antras rinkimų ratas jam atrodė sunkiai pasiekiamas.

Tačiau R.Paksui iki rinkimų pavyko pakankamai išauginti savo populiarumą, kad pakiltų į antrą vietą ir patektų į antrą rinkimų ratą, o antrajame rate ir nugalėti favoritu laikytą V.Adamkų.

2004 m. rinkimai

2004 m. birželį vykę Lietuvos prezidento rinkimai skyrėsi nuo visų kitų – jie buvo pirmalaikiai, surengti 2004 m. balandžio pradžioje, po apkaltos iš prezidento pareigų pašalinus šiurkščiai Konstituciją pažeidusį ir priesaiką sulaužiusį R.Paksą.

Rinkimus po įtemptos kovos laimėjo V.Adamkus, antrajame rate surinkęs 52,65 proc. balsų. Jo oponentė, buvusi premjerė Kazimira Danutė Prunskienė, surinko 47,35 proc. balsų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kazimira Danutė Prunskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kazimira Danutė Prunskienė

Situacija šiek tiek priminė 2002 m. – antrą vietą pirmajame rate užėmusi V.Adamkaus oponentė reikšmingai išaugino savo balsų skaičių, bet šįkart nepakankamai, kad laimėtų rinkimus.

Pirmajame rate V.Adamkus gavo 31,14 proc. balsų, K.D.Prunskienė – 21,25 proc. balsų. Trečias liko 19,3 proc. balsų gavęs konservatorių ir „darbiečių“ remtas Petras Auštrevičius, ketvirta – 16,45 proc. balsų gavusi socialliberalė Vilija Blinkevičiūtė.

2004 m. sausį, kai dar nebuvo aišku, ar R.Paksas bus atstatydintas ir prireiks pirmalaikių rinkimų, atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad R.Paksą ir V.Adamkų palaikančių galimuose prezidento rinkimuose būtų beveik po lygiai. 23,6 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokiuose rinkimuose balsuotų už V.Adamkų, 19,7 proc. – už R.Paksą. 8,7 proc. apklaustųjų paramą išreiškė A.Brazauskui.

2004 m. balandį, kai jau buvo aišku, kad pirmalaikiai rinkimai vyks, situacija buvo panaši: „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad už V.Adamkų pirmalaikiuose rinkimuose ketina balsuoti 25 proc. apklaustųjų, o už R.Paksą (tuomet Konstitucinis Teismas jam dar nebuvo uždraudęs dalyvauti rinkimuose) ketina balsuoti 22 proc. žmonių.

Visi kiti kandidatai nuo R.Pakso ir V.Adamkaus atsiliko reikšmingai: už P.Auštrevičių balsuoti ketino 7 proc. rinkėjų, už Česlovą Juršėną ir V.Blinkevičiūtę – po 6 proc. rinkėjų, už K.D.Prunskienę – vos 5 proc. rinkėjų.

Taigi, 2004 m., kaip ir 2002 m., kandidatas, kurį likus keliems mėnesiams iki rinkimų, remiantis sociologinėmis apklausomis, ketino rinktis vos apie 5 proc. rinkėjų, sugebėjo patekti į antrąjį rinkimų ratą.

Nors laimėti K.D.Prunskienei nepavyko, iki pergalės antrajame rate jai trūko nedaug. Tiesa, šioje situacijoje jai neabejotinai padėjo tai, kad R.Paksas, jam uždraudus dalyvauti rinkimuose, paramą išreiškė būtent K.D.Prunskienei.

2009 m. rinkimai

2009 m. gegužę vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose antrojo rato neprireikė – juos Dalia Grybauskaitė laimėjo jau pirmajame rate surinkusi 69,09 proc. rinkėjų balsų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė

Antroje vietoje likęs socialdemokratų kandidatas Algirdas Butkevičius gavo vos 11,82 proc. balsų, trečią vietą užėmęs „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas Valentinas Mazuronis – 6,85 proc. balsų.

Šių rinkimų rezultatus, remiantis apklausomis, būtų buvę galima nuspėti gana tiksliai. 2008 m. gruodį, likus penkiems mėnesiams iki rinkimų, „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos metu už D.Grybauskaitę balsuoti ketinantys nurodė 36,4 proc. rinkėjų, nors tuomet ji dar net nebuvo patvirtinusi, kad tikrai kandidatuos.

Jos atotrūkis nuo visų kitų kandidatų buvo akivaizdus. Antroje vietoje pagal apklausos rezultatus likęs A.Brazauskas, kuris vėliau vėl rinkimuose nedalyvavo, sulaukė 8,6 proc. apklaustųjų palaikymo, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, kuriam vėliau nepavyko surinkti 20 tūkst. parašų – 8,1 proc. apklaustųjų palaikymo, o Gitanas Nausėda, kuris rinkimuose galiausiai taip pat apsisprendė nedalyvauti – 5,4 proc. rinkėjų palaikymo.

2009 m. kovo pradžioje, likus kiek daugiau nei trims mėnesiams iki rinkimų, atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, kai D.Grybauskaitė jau buvo paskelbusi apie apsisprendimą kandidatuoti, parodė dar didesnį jos populiarumą. Šioje apklausoje palaikymą būtent D.Grybauskaitei išreiškė net 60,6 proc. rinkėjų.

2014 m. rinkimai

2014 m. gegužę vykusius Lietuvos prezidento rinkimus vėl laimėjo D.Grybauskaitė, bet šįkart prireikė antrojo rato. Jame D.Grybauskaitė surinko 57,9 proc. rinkėjų balsų, o socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis – 40,1 proc. rinkėjų balsų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Zigmantas Balčytis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Zigmantas Balčytis

Pirmajame rate D.Grybauskaitė susilaukė 45,92 proc. rinkėjų palaikymo, o Z.Balčytis – 13,62 proc. rinkėjų palaikymo. Trečias liko Darbo partijos kandidatas A.Paulauskas (12,01 proc. balsų), ketvirtą vietą užėmė Naglis Puteikis (9,32 proc. balsų).

Kaip ir 2009, 2014 m. rinkimų tendencijas apklausos leido prognozuoti gana tiksliai. 2013 m. gruodį „Vilmorus“ atlikta apklausa rodė aiškią D.Grybauskaitės persvarą: 65,2 proc. jau apsisprendusių už ką balsuoti respondentų nurodė, kad palaikytų ją, 13,7 proc. nurodė planuojantys balsuoti už Z.Balčytį, o 9,8 proc. – už A.Paulauską.

Kiek vėliau – 2014 m. sausį – atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad už D.Grybauskaitę balsuoti norėtų 39,7 proc. rinkėjų, už Z.Balčytį – 8,6 proc. rinkėjų, už R.Paksą, kuris, Seimui nepriėmus reikalingų Konstitucijos pataisų, dalyvauti rinkimuose vėl negalėjo – 7,6 proc. rinkėjų. A.Paulauskas su 3,6 proc. populiarumu šioje apklausoje liko ketvirtas.

Apibendrinimas: ko tikėtis šiemet?

Per pastarąjį mėnesį atliktos trys skirtingos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad nuo kitų kandidatų yra atsiplėšę du lyderiai – G.Nausėda ir I.Šimonytė.

Gruodžio 1–9 dienomis, „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, už G.Nausėdą balsuotų 23,6 proc. rinkėjų, už konservatorių iškeltą I.Šimonytę – 19,8 proc. rinkėjų. Lapkritį „Spinter tyrimų“ portalo delfi.lt užsakymu atliktos apklausos duomenimis, už G.Nausėdą būtų balsavę 27,1 proc., I.Šimonytę – 19,4 proc. rinkėjų. Taip pat lapkritį „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, G.Nausėdą palaikyti ketino 23,2 proc., o I.Šimonytę – 18,7 proc. rinkėjų.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Visose apklausose trečias yra premjeras Saulius Skvernelis, už jį balsuotų apie 10 proc. rinkėjų.

Didžiojoje dalyje atvejų asmuo, kuris būdavo apklausų favoritas, galiausiai laimėdavo rinkimus. Bet ne visada.

Asmuo, kuris būdavo prezidento rinkimų apklausų lyderiu likus pusmečiui iki rinkimų, triumfavo ketveriuose rinkimuose iš penkių, o pirmąjį rinkimų ratą laimėjo taip pat ketveriuose rinkimuose iš penkių.

Vis dėlto 2002 m. pavyzdys, kai rinkimuose triumfavo R.Paksas, kuris likus pusmečiui iki rinkimų turėjo vos maždaug 6 proc. rinkėjų palaikymą, parodo, kad visiškai tiksliai ateities apklausos prognozuoti negali. Tais metais iki pirmojo rinkimų rato R.Paksui pavyko pakankamai išauginti savo populiarumą, kad patektų į antrąjį, o jame ir nugalėtų V.Adamkų.

Vertas dėmesio ir 2004 m. atvejis. Tuomet K.D.Prunskienė, kuriai paramą likus keliems mėnesiams iki rinkimų, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, reiškė vos 5 proc. rinkėjų, galiausiai sugebėjo surinkti pakankamai balsų, kad patektų į antrąjį turą. Jame ji taip pat labai atkakliai varžėsi su V.Adamkumi ir pralaimėjo jam mažu skirtumu.

Apskritai visuose Lietuvos prezidento rinkimuose, kuriuose prireikė antrojo rato, kova vykdavo atkakliai. Surinkti bent 60 proc. rinkėjų balsų antrajame rate jokiam kandidatui nepavyko nė karto.

Ši tendencija buvo pastebima net ir tais atvejais, kai kažkuris kandidatas, remiantis likus pusmečiui iki rinkimų vykdomų apklausų duomenimis, buvo aiškus favoritas ir pirmąjį ratą laimėdavo didele balsų persvara.

Artėjantys prezidento rinkimai, vertinant juos pagal visuomenės nuomonės apklausų tendencijas, atrodo daug panašesni į 2002 ar 2004 m. rinkimus negu į 2009 ar 2014 m. rinkimus – reitingų lyderio G.Nausėdos populiarumas 30 proc. nesiekia ir jo persvara prieš artimiausius konkurentus nėra triuškinanti.

Tuo metu kandidatai, kurių populiarumas, remiantis apklausų rezultatais, dabar siekia 5 ar 6 proc., savo ruožtu neturėtų prarasti vilties – istorijoje esama pavyzdžių, kai tokie kandidatai galiausiai patekdavo į antrąjį turą ir net laimėdavo rinkimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

04:04
02:49
00:10

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min