Ilgus metus buvęs priskirtas uosto rezervinei teritorijai šis kvartalas, kurį sudaro 141 namas, pamažu tampa visaverte miesto dalimi. Šiemet kvartalas sulaukė didžiulių investicijų iš Europos Sąjungos (ES) fondų į vandentiekio ir nuotekų sistemas, tad gyventojai, iki šiol vartoję šulinių vandenį, dabar turi galimybę jungtis prie miesto vandenvietės. Praėjusią savaitę bendrovė „Klaipėdos vanduo“ sulaukė pirmųjų prašymų iš tų, kurie nori, kad jų namas būtų prijungtas prie miesto vandenvietės sistemos.
Nors tokie pasikeitimai gyventojus džiugina, uostamiesčio paribyje gyvenantys žmonės iki šiol turi kitų bėdų. Jie piktinasi, kad sulaukus stiprių liūčių ir sniego žvyruoti keliai tampa sunkiai išvažiuojami, o vaizdas kvartale greičiau primena atokią kaimo vietovę, o ne didmiestį.
Smeltės kvartale, kur gyvena per pusė tūkstančio klaipėdiečių, iš 13 gatvių asfaltuotos tik dvi.
Su žvyruotais keliais pamažu atsisveikina ir Melnragė, viliamasi, kad kitąmet gerokai pasistūmės metų metus strigę Smeltės gatvių asfaltavimo darbai.
Užduotis, kur rasti lėšų, kad uostamiesčio kvartalų gyventojams nebetektų važinėti žvyrkeliais, tenka miesto valdžiai, tačiau ją ne taip lengva išspręsti.
Dar visai neseniai Smeltės gyventojai negalėjo naudotis ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ paslaugomis. „Viskas strigo, kol buvo aiškinama, kad gyvename uosto rezervinėje zonoje – taigi miestui nepriklausome ir jis neprivalo rūpintis mumis. Dėl paties vandens mes negalime skųstis – mūsų šuliniuose jis puikus, tyrimai parodė, kad net geresnis nei parduotuvėse, tačiau didžiausių problemų kilo dėl kanalizacijos“, – pasakojo Kintų gatvės gyventojas L.Toliušis.
Dalyje gyvenvietės kanalizacijos sistema buvo statyta prieš kelis dešimtmečius ir kėlė nemažai rūpesčių, sklido nemalonus kvapas.
Šią vasarą „Klaipėdos vanduo“ baigė didžiulių investicijų pareikalavusį projektą šiame kvartale – nutiesti 6 km vandentiekio ir beveik 2 km nuotekų tinklų. Skaičiuojama, kad darbai atsiėjo apie 800 tūkst. Lt, jie skirti iš ES fondų. „Dabar svarbu, kad visi žmonės prisijungtų prie bendros sistemos ir vanduo nuolat cirkuliuotų, neužsistovėtų vamzdžiuose“, – teigė L.Toliušis.
Gyventojai, su nekantrumu laukiantys kol bus sutvarkytos ir gatvės, patys pasidarė planus, sužymėjo zonas, kur didžiausios problemos, pabandė paskaičiuoti, kiek tai kainuotų.
Po Melnragės ateis Smeltės eilė
Šiemet didžiausias dėmesys teko ne Smeltei, kuriai dar teks palaukti didesnių darbų pradžios, bet Melnragei, sulaukusiai didžiausių investicijų į kelius. Poilsiautojų pamėgta miesto dalis iki šiol taip pat turėjo vos porą gatvių su asfalto danga.
Nuo 2007-ųjų per penkerius metus į Melnragės gatves ir nuotekų sistemą ketinama investuoti apie 13 mln. Lt. Jau investuota apie 5,9 mln. Lt. Šiemet skirta daugiausiai lėšų – apie 3,5 mln.Lt. Gyvenvietė, kur įsikūrę apie pusantro tūkstančio žmonių, tik dabar galės prisijungti prie bendros lietaus ir nuotekų tinklų sistemos. Iki tol situacija vadinta katastrofiška – visos nuotekos patekdavo į aplinką.
„Melnragės sutvarkymas delsė dėl „Klaipėdos naftos“ pozicijos, ji vis deklaravo, kad prisidės finansiškai, bet taip ir neprisidėjo. Todėl teko naudoti Kelių fondo lėšas bei savivaldybės lėšas“, – aiškino Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė.
Viliamasi, kad per artimiausius metus pavyks užbaigti visus darbus Melnragėje ir jau kitąmet bus galima imtis Smeltės gatvių. „Problemos yra aiškios ir žinomos. Laukia ir Tauralaukis, kuris labai plečiasi, reikės numatyti apvažiavimo gatves maršrutiniams autobusams. Laukia ir Plytinės, Labrenciškės kvartalai, ir tos pačios senosios miesto dalys, pavyzdžiui, Mokyklos gatvės kvartalas. Neužbaigti darbai ir Rimkuose. Mes šiuos dalykus žinome. Juk dar laukia ir daugiabučių kiemų klausimas. Viskam reikia didelių investicijų“, – teigė J.Simonavičiūtė.
Investuoja milijonus
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Leonas Makūnas tvirtino, kad šiemet vykdyti šeši stambūs projektai, kuriais siekta sujungti į miesto vandentiekio sistemą kelias gyvenamąsias zonas. Vandentiekio ir nuotekų tinklai nutiesti soduose šalia Kretingos gatvės.
Kitąmet ketinama užbaigti 1,5 mln. Lt investicijų kainavusius darbus Tauralaukyje. Čia bus nutiesta 6,5 km vandentiekio ir 8 km nuotekų tinklų. Apie 0,5 mln. atsieis „Žaliojo slėnio“ kvartalo prijungimas prie miesto tinklų. Ši vietovė turėjo savo gręžinį ir nuotekų valyklą, bet pastaruoju metu jau nebesusitvarkė su apkrova.
Didžiulių investicijų prireiks ir Paupio gyvenvietei, kur reikia nutiesti beveik 10 km vandentiekio tinklų trasos, lėšų pareikalaus ir darbai Trinyčių gyvenvietėje
„Tačiau vis dar lieka nemažai problemų su priemestinėmis gyvenvietėmis, tokiomis kaip Kalotė, Purmaliai, Ginduliai, Jakai ar Dovilai“, – vardijo L.Makūnas. Iš viso į vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklu bei I vandenvietės gerinimą „Klaipėdos vanduo“ ketina investuoti apie 13,5 mln. Lt, apie 52 mln. Lt skirs Europos Sąjunga.
