Dabar populiaru
Publikuota: 2015 lapkričio 9d. 15:16

Žydų bendruomenė pažymą dėl Jono Noreikos nedalyvavimo žydų žudynėse pavadino prieštaringa

Jonas Noreika - generolas Vėtra
Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. / Jonas Noreika - generolas Vėtra

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prieštaringu pavadino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vertinimą dėl Lietuvos karininko Jono Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais.

Centras spalio pabaigoje paskelbė, kad J.Noreika nedalyvavo žydų žudynėse Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, bet okupacinė nacių valdžia jį buvo įtraukusi į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą.

„Mums, Lietuvos žydų bendruomenei, atrodo, kad toks Jono Noreikos veiksmų vertinimas yra labai prieštaringas“, – sakoma F.Kukliansky paskelbtame pareiškime.

„Žydų varymas į getus, ar bet koks kitas „izoliavimas“ arba „su izoliavimu susijusių reikalų tvarkymas” ir yra žydų naikinimas“, – F.Kukliansky.

Jos teigimu, „žydų varymas į getus, ar bet koks kitas „izoliavimas“ arba „su izoliavimu susijusių reikalų tvarkymas” ir yra žydų naikinimas“.

Pažyma apie J.Noreiką parengta po to, kai grupė žinomų visuomenės veikėjų paragino nukabinti paminklinę lentą J.Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, teigdami, kad jis kolaboravo su naciais vokiečių okupacijos metais. Lenta karininkas pagerbiamas kaip su sovietų okupacija kovojęs rezistentas.

„Ar už tokių „reikalų tvarkymus“ Lietuvoje žmonės apdovanojami, jų vardais vadinamos mokyklos?“ – klausia F.Kukliansky.

Aurimo Šrubėno nuotr./Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė
Aurimo Šrubėno nuotr./Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė

Viešai paskelbtoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymoje teigiama, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu J.Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse.

Anot centro, J.Noreikos veikla tuo metu, kai jis ėjo Šiaulių apskrities viršininko pareigas, buvo susijusi su žydų izoliavimu. 1941 metais buvo paskelbtas jo raštas, kad žydai turi būti apgyvendinti gete.

„(...) okupacinei nacių valdžiai jį, kaip ir kitus lietuvių civilinės administracijos pareigūnus, pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“, – teigiama pažymoje.

Centro teigimu, vėlesniais vokiečių okupacijos metais J.Noreika aktyviai prisidėjo sužlugdant SS legiono steigimą Lietuvoje, vėliau jis vokiečių kalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje. Sugrįžus sovietų okupacijai, jis prisidėjo ruošiantis organizuoti sukilimą galimo karo atveju. Jo su bendražygiais įkurta Lietuvos tautinė taryba buvo išsikėlusi tikslą atkurti nepriklausomą Lietuvą.

youtube.com stopkadras/Jonas Noreika-Generolas Vėtra
youtube.com stopkadras/Jonas Noreika-Generolas Vėtra

J.Noreika buvo sušaudytas 1947 metais sovietų karo tribunolo sprendimu.

Nuimti J.Noreikos lentą reikalaujantys visuomenės veikėjai teigia, kad getų sukūrimas yra neatsiejama Holokausto dalis, o J.Noreika „glaudžiai kolaboravo su nacių valdžia bei esmingai prisidėjo prie Lietuvos žydų naikinimo“. Tarp pasirašiusiųjų laišką yra filosofas Leonidas Donskis, poetai Antanas A.Jonynas ir Tomas Venclova.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:46
01:42
00:37

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min