„Atsižvelgiant į tai, kad dalis buvusių bendruomenių pastatų, už kuriuos kompensuojama, turi simbolinę arba praktinę reikšmę žydų bendruomenėms, atitinkamai sumažinus kompensacijos piniginę sumą būtų galima grąžinti ir pastatus“, – žurnalistams sakė teisingumo ministras.
Pasak R.Šimašiaus, gali būti grąžinta „keletas pastatų“.
„Mano žiniomis, kalbama apie keletą pastatų, kuriuose Vilniaus arba Kauno žydų bendruomenės norėtų plėtoti savo veiklą“, – sakė teisingumo ministras.
Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas D.Pelegas neslėpė, kad šis pasiūlymas nėra visiškai priimtinas žydų bendruomenei.Galimybės grąžinti dalį pastatų natūra neatmetė ir premjeras Andrius Kubilius. „Aš neatmetu to sprendimo būdo, bet tai yra klausimas, kokie valstybės įsipareigojimai. Tai svarstysime turbūt artimiausias savaites Vyriausybėje, galutinai apsispręsdami dėl projekto“, – žurnalistams antradienį sakė Vyriausybės vadovas.
Vis dėlto premjeras pabrėžė, kad dabar siūlomas projektas yra kompromisinis ir geriausiai atitinkantis „ir valstybės galimybes, ir žydų bendruomenių interesus“.
Šiuo metu Kompensacijos už žydų nekilnojamąjį turtą įstatymo projekte numatoma, kad Lietuvos valstybė per dešimt metų sumokėtų 113 mln. litų kompensacijos už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą. Tai sudaro maždaug trečdalį dabartinės jo vertės.
Numatoma, kad kompensacijos turėtų būti pradėtos mokėti 2011 metų sausio 1 dieną ir baigtos 2021 metų kovo 1 dieną, dar įtvirtinant sąlygą, kad pinigai bus mokami tik tada, kai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus teigiamas.
Lietuvos pasiūlymas „nėra visiškai priimtinas“
Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas D.Pelegas neslėpė, kad šis pasiūlymas nėra visiškai priimtinas žydų bendruomenei.
„Sužinojusios apie įstatymo projektą, žydų visuomenė ir organizacijos išreiškė susirūpinimą. Perdaviau šį susirūpinimą susitikęs su ministru pirmininku ir teisingumo ministru. (...) Norime, kad šis klausimas būtų išspręstas Lietuvos žydų bendruomenei priimtinu būdu. Tai susiję su pastatų suma, su pinigais ir su fondu, per kurį bus mokami pinigai“, – žurnalistams sakė D.Pelegas.
Žydų organizacijos vadovas taip pat pareiškė, kad norint atkurti istorinį teisingumą reikia grąžinti ne tik bendruomenėms, bet ir privatiems asmenims priklausiusį turtą, arba už jį sumokėti „teisingą kompensaciją“.
R.Šimašiaus teigimu, apie kompensaciją už privačių asmenų turėtą turtą „kol kas nėra diskutuojama“. Teisingumo ministras sakė tikįs, kad dėl kompensacijos Vyriausybė turėtų apsispręsti dar šią vasarą, o Seimas galutinį žodį galėtų tarti rudenį.
Žurnalistų paklaustas, ar Lietuva gali finansiškai mokėti daugiau nei 113 mln. litų, R.Šimašius teigė, kad ir dabar numatyta suma šiuo metu būtų per didelė našta.
„Šiandien ir dėl 113 mln. litų klausimas yra labai aštrus. Todėl prieš paskelbiant įstatymą buvo mano iniciatyva jį pakoreguoti. Šiandien įtraukta nuostata, kad kol BVP augimas yra su minuso ženklu, nebus kompensuojama“, – sakė R.Šimašius.
Siūlomą projektą kritiškai yra įvertinusi ir Simono Alperavičiaus vadovaujama Lietuvos žydų bendruomenė – jai kyla neaiškumų dėl fondo, per kurį būtų skirstomi pinigai, taip pat grąžinamo turto vertės. Bendruomenė taip pat siekia, kad bent dalis pastatų būtų grąžinti natūra.
Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių Europoje, iki šiol neišsprendusių žydų turto grąžinimo klausimo.
„Tarptautiniam Lietuvos prestižui tai daro neigiamą įtaką“, – pripažino R.Šimašius.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė daugiau kaip 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Iš viso per holokaustą buvo nužudyta apie 6 mln. žydų tautybės žmonių.
