„Jis man patinka labai tuo, kad jis nekovoja dėl savo reitingo, žino, kad jis yra žemas Lietuvoj. Nežinau, kaip žydų tarpe, bet Lietuvoj žemas. Tas kalba apie principingumą. Manau, kad ir ateityje tas jums nepakenks. Gal ir pakils. Kai opozicijoje būna, visada pakyla reitingai“, – pristatydamas pašnekovą bendruomenės nariams sakė S.Alperavičius.
Be to, premjerui jis palinkėjo, kad Lietuva nesmuktų, o valstybės lygį esą lemia ir joje gyvenančių žydų kiekis.
„Sako, kad jei šalyje sumažėja žydų norma, tai valstybė pradeda smukti: ir menas, ir mokslas, ir panašiai. Tai aš norėčiau, kad Lietuva nesmuktų“, – kalbėjo S.Alperavičius.
Atsakydamas į sveikinimą A.Kubilius sakė besidžiaugiantis pagaliau įvyksiančiu „ilgai planuotu susitikimu“.
Žurnalistams susitikime dalyvauti neleista.
Po susitikimo S.Alperavičius sakė, kad jis buvo labai įdomus. „Pakalbėjome labai svarbiais klausimais. Apie fondą, apie holokaustą, apie antisemitizmą. Man patinka, kad mes suradome bendrą kalbą, kad suprantame vienas kitą“, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės vadovas.
Pasak jo, žydai nesutinka tik su Lietuvos idėja lygiai smerkti tiek nacizmą, tiek sovietus.
„Mums labai nepatinka, kai bandoma statyti lygybės ženklą tarp nacistų ir sovietų. Aišku, ir tie, ir tie blogi, bet lyginti jų negalima, nes sovietai naikino visus, o naciai naikino tik žydus“, – aiškino S.Alperavičius.
Žydų bendruomenės vadovas sakė, kad buvo užsiminta ir apie Juozo Brazaičio perlaidojimą, kuriam žydai nepritarė.
„Tik buvo paminėta, nes nieko pakeisti jau nebegalima“, – pažymėjo S.Alperavičius.
Po susitikimo premjeras A.Kubilius dėkojo žydų bendruomenei už galimybę susitikti. Pasak jo, taip pat susitikime buvo kalbama apie galimybei padėti žydų mokyklai Vilniuje persikelti į geresnes patalpas, taip pat apie lietuvių moksleivių švietimą holokausto klausimu.
„Daug dėmesio skiriame, kad Lietuvos mokyklose būtų atvirai ir tinkamai mokoma apie žydų bendruomenės ir visos Lietuvos tragedija, holokausto tragediją ir lietuvių dalyvavimą, gėdingą dalyvavimą šioje tragedijoje“, – sakė premjeras.
Primename, kad būtent A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė priėmė sprendimą, kurį vėliau palaimino ir Seimas, kad per ateinantį dešimtmetį žydams būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą turtą.
3 mln. litų turi būti pervesti dar šiemet. Dalis pinigų jau pasiekė fondą. Ši suma, pagal įstatymą, turi būti panaudota Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti. Kaip jie bus skirstomi fondo valdyba spręs liepos 19 d.
„Labai sudėtinga išaiškinti visus, kurie buvo persekiojami šitų teroristinių režimų. Ir sovietų, ir nacistų. (...) Reikia surinkti dokumentus, kad jie nukentėjo. Kad tremty, kad buvo gete“, – sakė žydų bendruomenės pirmininkas. Pasak jo, pirmosios išmokos gavėjus pasieks iki metų pabaigos. Išvis išmokas turėtų gauti apie 1 tūkst. žmonių, nes dauguma nukentėjusių – jau Anapilyje.
Likusi kompensacija bus išmokėta 2013-2023 metais ir galės būti naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje.
Priimtas įstatymas numato, kad kompensacija būtų moka specialiam Vyriausybės paskirtam fondui, kurio valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms bei įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.
S.Alperavičius pažymėjo, kad ne viskas yra pinigai. Pasak jo, žydų benduomenę džiugintų, jei Lietuva labiau stengtųsi tinkamai įamžinti garsius kultūros veikėjus žydus.
