Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žymaus pedagogo Jono Murkos atminimą įamžins švyturys

Iš trijų spalvų granito pagaminta skulptūra turėtų iškilti iki šių metų spalio.
Vadimo Simutkino nuotr. / Iš trijų spalvų granito pagaminta skulptūra turėtų iškilti iki šių metų spalio.
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
A A

Su Šiauliais glaudžiai susijusio Lietuvos pedagogo ir vadovėlių autoriaus, kalbininko Jono Murkos atminimą įamžins granitinis švyturys. Jis skverelyje prie P. Višinskio ir Stoties gatvių kampo turėtų iškilti iki šių metų spalio – minint 125-ąsias gimimo metines. Atminimo įamžinimu rūpinasi šeima – anūkai ir proanūkis.

Įamžina atminimą

Šiaulių miesto savivaldybėje vakar buvo pristatytas skulptūros, skirtos J. Murkos gimimo 125-osioms metinėms pažymėti, maketas. Skulptūros autorius – J. Murkos proanūkis, Lietuvos dailininkų sąjungos narys skulptorius Džiugas Jurkūnas. Atminimą įamžinti siekia J. Murkos anūkai – dailininkė Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė ir verslininkas, Kauno politikas Arvydas Garbaravičius. Savivaldybės prašoma leisti skulptūrą pastatyti P. Višinskio ir Stoties gatvių kampe esančiame skverelyje, greta Tęstinių studijų instituto.

Kai niekas neatpažįsta, tai ir nevertina. Darbai yra, žinomumo nėra. O juk jis buvo Jono Jablonskio dešinioji ranka, – sakė pristatyme dalyvavusi G. Bulotaitė-Jurkūnienė.

„Kai niekas neatpažįsta, tai ir nevertina. Darbai yra, žinomumo nėra. O juk jis buvo Jono Jablonskio dešinioji ranka“, – sakė pristatyme dalyvavusi G. Bulotaitė-Jurkūnienė.

„Prieš dvidešimt penkerius metus viešai miesto valdžia davė pažadą įamžinti mūsų senelio atminimą. Bet nieko nebuvo daroma. Nepriekaištaujame Savivaldybei, bet patys anūkai pamatėme, kad jau sulaukėme amžiaus, tad norime įamžinti senelio atminimą“, – žurnalistams teigė G. Bulotaitė-Jurkūnienė.

Paminklas šviesuliams

Skulptūros autorius J. Murkos proanūkis skulptorius D. Jurkūnas teigė, kad skulptūros idėja kilo iš pirmapradės šviesos atskyrimo nuo tamsos idėjos. Pats J. Murka buvo daugiabriaunė asmenybė, šviesulys, tad siekta tai ir atspindėti. Atsisakyta skulptūroje atspindėti portretiškumą, tad skulptūra įamžins ne tik J. Murkos atminimą, bet bus skirta visiems pedagogams, visuomenės šviesuliams.

Tai pastebėjo ir Šiaulių miesto tarybos, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys kalbininkas Stasys Tumėnas, kuris kartu su kolegomis iš komiteto bei iš Šiaulių universiteto organizuoja J. Murkos 125-ųjų gimimo metinių minėjimą – iki spalio turėtų iškilti ne tik skulptūra, bet bus organizuojamas seminaras pedagogams, atidaroma paroda J. Janonio gimnazijoje, kurioje ilgą laiką J. Murka mokytojavo.

„Jis buvo integruoto mokymo pradininkas. Šalyje turbūt nėra iškilesnio pedagogui skirto paminklo. Vieta parinkta simboliška – P. Višinskio gatvė, šalia suaugusiesiems mokyti skirtas institutas, universiteto padaliniai. Galima būtų sieti su Eduardu ir Broniu Balčyčiais, kurie Šiauliuose rašė muzikos ir matematikos vadovėlius, o iš J. Murkos vadovėlių buvo mokomasi iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – pažymėjo docentas.

Simboliški metai

Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas pažymėjo, kad šie metai miestui ypatingi. Po ilgos pertraukos mieste iškils net kelios skulptūros ir visos – rudenį. Rugsėjo pradžioje bus įamžintas popiežiaus J. Pauliaus II vizitas, po to – pramonės mieste įkūrėjo Ch. Frenkelio atminimas ir spalį – J. Murkos šviesulys. Bene paskutinė mieste iškilusi skulptūra buvo „Aušros“ prie miesto parko.

„Tampate simbolistais – ten „Aušra“, čia švyturys“, – pastebėjo G. Bulotaitė-Jurkūnienė. „Tik sakote – mūsų atminimas, mūsų. Čia jūsų visų atminimas, mūsų tik genetiškai“, – pridėjo J. Murkos anūkė.

Žymus pedagogas

J. Murka (1889-1945) buvo žymus Lietuvos tarpukario pedagogas, vadovėlių autorius, visuomenininkas. Vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos mokyklos kūrėjų, pradinio ugdymo šalyje pradininkas, publicistas. Ypač prisidėjęs, kad Šiauliuose 1918 m. būtų įsteigta gimnazija (jis buvo vienas iš 12 pirmųjų gimnazijos mokytojų), vėliau – mokytojų seminarija.

Nuo 1918-ųjų rašė ir spausdino Lietuvos pradinei mokyklai savo garsiuosius skaitinius „Vaikų darbymečiui. Skaitiniai“. Iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos šalyje moksleiviai mokėsi tik iš J. Murkos vadovėlių. J. Murka kilęs iš Kupiškio, bet brandžiausiu savo gyvenimo tarpsniu tarpukaryje gyveno ir kūrė Šiauliuose. Jis rūpinosi ne tik pradinukais, bet į Lietuvos švietimo istoriją įėjo kaip suaugusių švietimo pradininkas.

„Šiaulių naujienos“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min