Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugpjūčio 9d. 15:33

Knygos − vaiko asmenybės skulptorės

Knyga.
Sauliaus Žiūros nuotr. / Knyga.

Knygas skaitantys vaikai plečia savo akiratį, formuoja kalbą, lavina vaizduotę. Mėgstantys skaityti knygas tėveliai šiuo hobiu greičiausiai užkrės ir vaiką − mažieji dažnai kopijuoja tėvų elgesį bei įpročius.

Tam, kad vaikas skaitytų visavertę literatūrą turi pasistengti tėvai, padėdami jam išsirinkti knygas. Rašytojas, knygos turinys, iliustracijos, leidyklos prekės ženklas − renkant knygą vaikui reikia apgalvoti daug aspektų.

Knygos viršelis − turinio emocijos kodas

Rinkdamiesi knygą pirmiausia pastebime jos išvaizdą. Viršelis yra vienas svarbesnių rinkodaros elementų, todėl jo reikšmė − pakankamai didelė, teigia „Baltų lankų“ leidyklos rinkodaros projektų vadovė Ieva Bluvštein. Viršelio emocija atskleidžia knygos turinį ir juo sudomina skaitytoją, ypač − vaikiškos literatūros. „Ikimokyklinio amžiaus vaikams knygas perka tėvai, kurie dažnai renkasi knygą būtent iš viršelio“,− pasakojo I.Bluvštein. Vaikams augant jų pasirinkimai keičiasi, tačiau mokyklinukai, rinkdamiesi iš didelio asortimento dažnai į rankas pasiima tą knygą, kuri patraukė savo išvaizda. Paaugliai dažnai seka madomis, draugų rekomendacijomis, viršelis nebėra toks svarbus, nes jie žino ką nori ar turi perskaityti.

Prieš įsigyjant knygą I.Bluvštein pataria atkreipti dėmesį į knygos kokybę, kurią lemia knygos turinys, iliustracijos, kalbos taisyklingumas ir poligrafinės savybės.

Leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė kalbėdama apie knygų viršelius teigė, kad viršelis yra pirmasis dalykas, kuris užkabina žmogų. Vis tik dabar tai labai sunku padaryti, nes knygų pasirinkimas yra labai didelis, o gražių viršelių taip pat netrūksta. „Knygos viršelis tarnauja kaip pirmas informacijos šaltinis apie knygą − dailininkas stengiasi pavaizduoti knygos temą. Tačiau jei žmogaus neužkabina nei knygos aprašymai, nei iliustracijos, jis knygos nesirenka nei sau, nei savo vaikui, todėl iš kitos pusės viršelis nėra lemtingas dalykas, dažnai autoriaus pavardė ant knygos lemia pasirinkimą pirkti“,− teigė leidyklos vadovė.

Rašyti vaikams − sunkiau nei suaugusiems

„Šiuolaikiniai vaikai, tarkim, ikimokyklinukai, viską priima labai vizualiai, tekstai jiems yra daug mažiau svarbesni nei iliustracijos. Reikia mokėti parašyti paprastai, bet kartu išmintingai“,− kalbėjo S.Pūkienė. Sudominti vaiką kūriniu rašytojas gali tik gebėdamas įsijausti į vaiko pasaulį, matyti viską vaiko akimis. I.Bluvštein pastebi, kad dažnas lietuvių autorius rašo knygas jau suaugusiems vaikams − sau patiems. „Daugiau šansų būti skaitomais turi autoriai, sugebantys kurti įvykių kupinus, dinamiškus siužetus, nes knyga turi konkuruoti su televizija, kompiuteriniais žaidimais“,− teigė „Baltų lankų“ leidyklos atstovė.

Lietuvos nacionalinės bibliotekos pateiktame 2011 metų populiariausių knygų sąraše pirmauja būtent nuotykinės knygos: Astrid Lindgren nesenstanti istorija „Pepė Ilgakojinė“ 1−6 kl. moksleiviams bei Melvin Burgess bestseleris „Heroinas“ 7−12 kl. moksleiviams. S.Pūkienė, kalbėdama apie vaikų domėjimąsi aplinkiniu pasauliu pabrėžė, kad vaikams dažnai sunku suvokti sausas datas, pavardes, tragiškus istorinius įvykius. Vaikams darant įprastus dalykus, pavyzdžiui, spalvinant, piešiant, žaidžiant − supratimas apie kokią nors situaciją ateina savaime. Taip mokymasis tampa naudingu ir kartu įdomiu užsiėmimu. „Aukso žuvys“ leidžia istorines edukacines spalvinimo knygeles vaikams, kuriose pateikti įvykiai aprašomi taip, kad vaikams būtų suprantami. Mokymasis per žaidimus yra itin naudingas ir taikomas daugelyje šalių kaip veiksmingas informacijos įsisąmoninimas.

Prieš įsigyjant knygą I.Bluvštein pataria atkreipti dėmesį į knygos kokybę, kurią lemia knygos turinys, iliustracijos, kalbos taisyklingumas ir poligrafinės savybės. Leidykla yra atsakinga už pastaruosius du knygos aspektus, todėl leidyklos prekės ženklas turėtų padėti pirkėjams apsispręsti. Iliustracijos dažnai lieka subjektyviam pirkėjo vertinimui, pati sudėtingiausia knygos dalis − turinys, jei pirkėjas nežino autoriaus. Tokiu atveju reikėtų pasiskaityti knygos anotaciją, paprašyti knygyno darbuotojų pagalbos.

Tinkama literatūra − skirtingam amžiui, skirtingiems poreikiams

Vaikui įtaką darančių žmonių, aplinkos požiūris, vertybinės nuostatos ir individualūs vaiko poreikiai lemia literatūros pasirinkimą. Svarbu, kad knygas parenkantys žmonės (tėvai, mokytojai, auklėtojai), ugdytų sąmoningą ir kritiškai mąstantį skaitytoją, kuris laikui bėgant sugebės pats rasti ir suprasti, kas jam tinka labiausiai. „Svarbu pasiūlyti skaityti knygas, atitinkančias vaiko amžių ir jo skaitymo įgūdžius. Orientuotis į tas temas ir sritis, kuriomis vaikas domisi. Ir tai, visų pirma, daryti tam, kad vaikas pamiltų knygą, kad skaitymas netaptų vargu ar prievole, o būtų maloni neatskiriama jo gyvenimo dalis“, − kalbėjo I.Bluvštein.

Vaiką reikia pratinti apskritai daug skaityti, tik skaitant įvairią literatūrą susiformuos vaiko poreikiai, mėgstami knygų žanrai, požiūris į knygas. I.Bluvštein ragina tėvus leisti vaikams patiems rinktis, ką jie norėtų skaityti, taip tėvai leis formuotis jaunai asmenybei. Abi knygų leidyboje besisukančios pašnekovės rekomenduoja supažindinti vaikus su literatūros klasika: „Pepe Ilgakojine“, „Smaragdo šalies burtininku“, „Mažyliu Karlsonu“, „Čipolino nuotykiais“, „Alisa stebuklų šalyje“, „Mažuoju princu“, „Rugiuose prie bedugnės“ ir panašiais vaikų literatūros šedevrais.

Vaiką reikia pratinti apskritai daug skaityti, tik skaitant įvairią literatūrą susiformuos vaiko poreikiai, mėgstami knygų žanrai, požiūris į knygas.

Pripažinta knygų kritikų klasikinė literatūra, S.Pūkienės nuomone, niekada nebus blogas pasirinkimas. Kiekvienoje vaikiškoje knygoje yra tam tikras moralas, išmokantis kažko gero, atskleidžiantis kažką blogo. „Šiais laikais kiekviena knyga prieš išleidžiant yra gerai apgalvojama − leisti ją ar ne. Net ir paprasčiausių pasakų skaitymas vaiką labai praturtina. Kai atsiranda emocijos po skaitymo yra labai gerai“,− pasakojo leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė.

Vaikai išgyvena kartu su herojais

Skaitydami knygeles vaikai gali keliauti per knygos puslapius − atsiversti tai, ką skaitė anksčiau, žvilgtelėti į priekį. Bėgant metams žmonės nustoja bėgioti per knygą ir skaito ją nuo pradžios iki galo. I.Bluvštein nuomone, knygos skaitymas − ištisas vidinis procesas, priverčiantis išgyventi pasakojamą istoriją, peržiūrimus paveikslėlius: „Jaunas skaitytojas išgyvena įvairiausias emocijas, mokosi spręsti problemas, susipažįsta su žmonių siekiais ir tikslais, mokosi tinkamo elgesio, moralės normų, ieško savo tapatybės.“

Vaikai mėgsta įtraukiantį siužetą turinčias knygas su patraukliais ir autoritetingais personažais bei gražiomis iliustracijomis. Nebūtinai tėvams patraukli knyga taip pat išpildys jaunojo skaitytojo lūkesčius, kalbėjo I.Bluvštein. Tėvai turi domėtis vaikiškos literatūros tendencijomis, įsiklausyti į vaiko poreikius ir išklausyti jį. Galbūt netgi nueiti į knygyną, kuriame yra galimybė atsisėsti kartu su vaiku ir neskubant pavartyti patikusias knygas prieš jas nusiperkant.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min