Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Minimalus balas į universitetus nebus vienodas visoms aukštosioms

Dainius Pavalkis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Dainius Pavalkis
Šaltinis: 15min
0
A A

Minimalus balas, be kurio asmenys nebūtų priimami į universitetus, gali būti įvestas jau kitąmet, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Antradienį susitikę prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministras ir aukštųjų mokyklų rektoriai sutarė, kad toks slenkstis galėtų pakelti mokslo kokybę ir yra reikalingas. Jis būtų įvestas Švietimo ir mokslo ministerijos sutartimis su universitetais. Tokias sutartis įteisinančios pataisos dar derinamos, bet jas rudens sesijoje tikimasi pateikti svarstyti Seimui.

„Apie tai mes šiandien kelis kartus diskutavome, bet jisai (minimalus balas), manau, kad tikrai nebus vienodas visoms aukštosioms“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė ministras.

Prezidentės švietimo, mokslo ir kultūros patarėjų grupės vadovė Rūta Kačkutė teigė, kad beatodairiškas pelno vaikymasis, kai siekiama tik studentų kiekybės, sumenkina aukštojo mokslo kokybę, todėl nustatyti privalomą žinių lygį, kurio nepasiekus nebūtų leidžiama pradėti studijų, būtų geras dalykas.

„Universitetai turėtų pasistengti nustatyti tam tikrą žemiausią kartelę, su kokiais balais studentai gali būti priimami į aukštąsias mokyklas. Buvo apie tai diskutuojama ir tai vienu ar kitu būdu atsispindės rengiamame įstatyme“, – vylėsi ji.

Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas savo ruožtu sakė, kad universitetai nesipriešintų minimalaus balo įvedimui.

„Panašu, kad rektoriai pritaria tam“, – teigė jis.

Kartu P.Baršauskas dėstė, kad iš esmės studijų kokybę pakeistų sisteminė studijų finansavimo reforma.

„Pati socialiai teisingiausia sistema yra, kada nedidelę dalį moka visi studijuojantys, likusią dalį moka valstybė. Tai yra socialiai teisingiausia, bet yra nelengva ją įvesti į mūsų gyvenimą, čia net reikėtų ir Konstitucijos pataisų“, – sakė rektorius.

Pati socialiai teisingiausia sistema yra, kada nedidelę dalį moka visi studijuojantys, likusią dalį moka valstybė. 

Ministras sutiko, kad finansavimo reforma reikalinga, bet prognozavo, kad diskusijos dėl jos bus sunkios. Jis sakė, kad tokią reformą numatančios pataisos galėtų atsirasti tik po ilgų visuomenės diskusijų – esą nėra vieno visuotinai priimtino finansavimo modelio. Šiuo metu parengtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisos esminių finansavimo pokyčių nenumato.

„Galiu pasakyti taip – jeigu mes būtume įtraukę finansų dalį ir aukštojo mokslo studentų finansavimo klausimą, šitas įstatymas dar nebūtų pateiktas ne tik ministerijoms derinti, ko gero, jisai būtų neišėjęs dar iš ministerijos. Kas pasakys, į kurią pusę reikia keisti – visi nemoka, visi moka, visi moka po truputį? Nėra tas klausimas visuomenėje pribrendęs“, – sakė ministras.

Pasak patarėjos, prezidentė, be kita ko, pasisako už studijų trukmės trumpinimą, taip pat mano, kad aukštųjų mokyklų jungimasis turi būti savaiminis ir vykti pačių universitetų iniciatyva.

P.Baršauskas tuo metu pasigenda valstybės paskatų universitetams jungtis.

„Universitetai patys šito nepadarys, turi atsirasti valstybės skatinimo, motyvacijos sistema, kuri trauktų tą daryti“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su prezidente kalbėjo rektorių atstovas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min