Metinė prenumerata tik 7,99 Eur. Skaityti apie sportą - taip pat sportas.
Išbandyti
Geras turinys neatostogauja. Prenumerata vos nuo 0,50 Eur/mėn!
Išbandyti

Akvilė Giniotaitė: Kaip padėti vaikams vartoti medijas taip, kad lyčių stereotipai neimtų viršaus

Ką tik pagalvojau, kad lyčių stereotipai kaip ir plastiko produktai. Imi juos matyti, stengiesi išvengti, vartoti mažiau, bet tam tikrais atvejais jauti didžiausią bejėgystę. Kur bepasisuksi – ten jų pasiūla, produkavimas ir vartojimas – dažniausiai nesąmoningas, o kartais tik dėl to, jog keblu rasti alternatyvą. Kuo ilgiau svarstau, tuo labiau atrodo, jog labai taikli ši paralelė.
Akvilė Giniotaitė
Akvilė Giniotaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Neseniai su partneriu buvome vaikų prekių parduotuvėje (išleisti dovanoto čekio), jau įėjus supratome, kad mums čia nėra ką veiki – dvi aiškia linija atskirtos sekcijos: mergaičių ir berniukų. Nusprendėme prisipirkti prabangių kojinių (7 eurai už vieną porą). Tačiau net ir kojinių skyriuje pardavėja priėjusi klausia: „Berniukui ieškote ar mergaitei?” Man atvipo žandikaulis. Pasijutau kaip tik ką nusipirkusi bambukinį dantų šepetuką ir pamačiusi video apie plaukiojančias plastiko atliekų salas vandenyne. Mano partneris atsakė: „Pėdoms.”

Pasijutau kaip tik ką nusipirkusi bambukinį dantų šepetuką ir pamačiusi video apie plaukiojančias plastiko atliekų salas vandenyne. Mano partneris atsakė: „Pėdoms.”

Vaikų stereotipizavimas prasideda dar įsčiose, kai vos sužinojus lytį, imami megzti mėlyni arba rožiniai megztukai. Perkami kaspinėliai, lankeliai kūdikių mergyčių galvoms. Didelė dalis tėvų, gimus kūdikiui, drabužiais labai aiškiai išrėkia „ČIA BERNIUKAS” arba atvirkščiai. O dalis tėvų dar ir įsižeidžia, jei kūdikio lytis supainiojama. Būtų galima sakyti, juk čia tik aksesuarai, tik drabužiai, tik spalvos. Mylimi visi vienodai. Tačiau velnias slypi detalėse. Vos sužinojus lytį, daugelis mūsų imame koduoti ir elgesio, pomėgių, savybių lūkesčius konkrečiai lyčiai. Mergaites imame puošti, viliantis, kad užaugs jaukios, mielos, malonios. Berniukams imame mintyse ieškoti vietų žvejybai ar rinkti automobilį, viliantis, kad užaugs stiprūs, drąsūs, nagingi.

Taip, daugelis mūsų sąmoningai suprantame, kad nenorime stereotipizuoti vaikų, nei savo, nei svetimų, o linkime ir mergaitėms, ir berniukams siekti savo asmeninės laimės, kuri nebūtinai telpa į tradicinio vyro ir tradicinės moters vaizdinius. Bet ką dėl to darome?

Kaip asmuo, užsiimanti mokslu grįsto lytiškumo advokatavimu, sakyčiau – reikalaukime švietimo (ankstyvojo ir vėlyvojo), kuris padeda vaikams perprasti normatyvinės visuomenės diktuojamus lūkesčius skirtingoms lytims. Tad paanalizuokime vieną iš lyčių stereotipų grandų mūsų aplinkoje – medijas. O tiksliau, kaip padėti sau, o po to ir vaikams jas vartoti taip, kad lyčių stereotipai neimtų viršaus, o būtų atpažįstami ir matomi.

Yra kelios taisyklės:

Medijas vartokite kartu su vaikais. Nepalikite jų vienų pačių su reklamomis, animaciniais filmukais, pasakomis, video žaidimais ir youtube. Jau nuo pačių mažiausių dienų kalbėkitės apie sutinkamus lyčių stereotipus. Tai vienpusiškas, supaprastintas žmonių grupių vaizdavimas. Kai taip vaizduojamas vienas žmogus – nieko tokio, tačiau kai visa grupė žmonių – tuomet tai apriboja mūsų supratimą ir pažinimą. Kartu stebėkite reklamas: ar tik moterys užsiima namų ruoša? Kodėl filmuose, pasakose merginas dažniausiai reikia gelbėti? Kodėl taip skiriasi žaislai, skirti mergaitėms ir berniukams? Kodėl verkiantys berniukai dažnai susilaukia neigiamų komentarų?

Lyginkite medijas su tikrove. Ar matomi mergaičių, berniukų, moterų, vyrų pavyzdžiai atitinka tikrovę? Palyginkite vaizduojamas šeimas reklamose, filmuose su savo pažįstamomis šeimomis. Ar tik mama, tėtis ir vaikai yra ir tikrovėje esantis šeimų pavyzdys? Ar medijose taikomi grožio standartai panašūs moterims ir vyrams? Kodėl jie skiriasi? Taip pat, kokių savybių medijose dažniausiai turi vyrai (savimi pasitikintys, veržlūs, kontroliuojantys) ir moterys (buitiškos, seksualios, bejėgės). Ar medijose vaizduojami vyrai ir moterys panašūs į pažįstamus vyrus ir moteris?

Stebėkite, kaip vaizduojami tėvai. Ar medijose vaizduojamų mamų charakterių tapatybė ir yra tik „mama”, ar ji turi daugiau pusių, pomėgių, atsakomybių nei rūpinimasis? Ar tėčiai vaizduojami kvaileliais (kaip, pvz., Houmeris Simpsonas) ir ar jų rolėms tenka būti rūpestingais? Atkreipkite vaikų dėmesį, kartu pasvarstykite, ar ir aplink juos esančių tėvų pavyzdžiai yra panašūs?

Aptarkite video žaidimų ir populiariosios muzikos skirtumus. Kuo skirasi mergaičių ir berniukų auditorijoms kuriami žaidimai? Kaip ir likusiose medijose, taip ir čia – kiek moterų personažų yra žaidimuose? Kokios jų rolės ir funkcijos? Kam reikia žaidimų atskirai mergaitėms ir berniukams? Ar jie ugdo panašius gebėjimus, pomėgius? Taip pat, kuo skiriasi vyrai atlikėjai nuo moterų atlikėjų? Kiek svarbus yra moterų patrauklumas populiariojoje muzikoje?

Prašykite prodiuserių ir leidėjų sąmoningumo. Jeigu vietinėse vaikų laidose ar žurnaluose pasigendate įvairių vaikų reprezentavimo – parašykite jiems, paprašykite atsakingesnio turinio. Kartu pasinaudokite proga – aptarkite esamą turinį su vaikais. Kodėl mergaitėms skirti žurnalai daugiausiai rūpinasi išvaizda, apkalbomis ir santykiais? O berniukų orientuojasi į pomėgius ir veiklą? Ar tai gali lemti vaikų supratimą apie tai, ko iš jų tikimasi?

Kartu pasinaudokite proga – aptarkite esamą turinį su vaikais. Kodėl mergaitėms skirti žurnalai daugiausiai rūpinasi išvaizda, apkalbomis ir santykiais? O berniukų orientuojasi į pomėgius ir veiklą? Ar tai gali lemti vaikų supratimą apie tai, ko iš jų tikimasi?

Atkreipkite dėmesį į socialinių tinklų ypatybes. Kai vaikai ima vartoti socialines medijas, kartu aptarkite lūkesčius, skirtus berniukams ir mergaitėms. Ar jų nuotraukų „reikalavimai” panašūs? Kokios savęs pateikimo ypatybės galioja vieniems ir kitiems? Kodėl? Jeigu berniukai turi būti „berniukiškais”, o mergaitės „mergaitiškomis” tam, kad pritaptų, kaip jaučiasi tokiais nesantys vaikai, jaunuoliai?

Kalbėkitės apie meilės normas. Svarbu aptarti ir tai, kokios yra meilės normos ir santykių modeliai filmuose ir reklamose. Ar merginos vertė apibrėžiama tik per tai, jog ji turi vaikiną arba ne? O ar vaikinas išpildo vyriškumą tik turėdamas merginą? Kaip tokiose meilės normose jaučiasi homoseksualūs vaikai/paaugliai? Analizuodami ir likusias medijas, galite aptarti, ar homoseksualūs asmenys vaizduojami pakankamai? Ar bent jau proporcingai? Jeigu jie nėra vaizduojami, ar tai nesukuria įsivaizdavimo, kad jų ir nėra? Kalbėdami su paaugliais, pasinaudokite proga aptarti saugumo, pagarbos temas. Kaip jiems atrodo, ar filmuose gauti ir suteikti malonumą gali abi lytys lygiavertiškai? Ar būna aišku, jog abu santykių dalyviai davė sutikimą prieš bučinį, intymius prisilietimus ir t.t.?

Nepastebėsite, kaip pradėsite atkreipti dėmesį į panašaus pobūdžio dėsningumus supančioje aplinkoje – todėl kartu su šeimos nariais apsvarstykite, ar ir kokią įtaką šie nuolat matomi vaizdiniai, komentarai gali turėti berniukų ir mergaičių supratimui apie tai, kokiais jie turi būti, kaip elgtis ir kokius pomėgius turėti?

Su lyčių stereotipais greitai atsisveikinti nepavyks. Dėl to yra ypatingai svarbu auginti vaikus, kurie moka analizuoti aplinką, įžvelgti stereotipus skatinančias situacijas ir kurie gali apmąstyti savo tapatybę ir sąmoningai rinktis, kokiais žmonėmis jie nori būti. Nesvarbu, jie moterys ar vyrai, ar jų tapatybė patenka į kiek platesnį spektrą. Žmonės neturi būti įpareigoti išpildyti lytims keliamų rolių reikalavimų.

Akvilė Giniotaitė yra VU doktorantė, advokatavimo koordinatorė lytiškumo klausimais, VšĮ Įvairovės ir edukacijos namai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Didžiausiame Bukčių miško parke Vilniuje pasivaikščioti kviečia trys nauji maršrutai
Reklama
„Huawei FreeBuds 6i“ – iki 100 eurų kainuojančios belaidės ausinės
Reklama
Vaikų vasaros atostogoms įsibėgėjant, „Telia Play“ kino rekomendacijos vaikams ir visai šeimai
Reklama
„Įspūdžiai išliko visam gyvenimui“: TV bokštas kviečia pasivaikščioti 170 metrų aukštyje