Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gegužės 3d. 15:29

Albinas Mitrulevičius: Bilietas į vieną pusę. Grįžtu į Lietuvą...

Albinas Mitrulevičius Žodis emigracija prieš šešerius–septynerius metus tapo reiškiniu. Važiavo žmonės į nežinią iš pradžių po vieną iš šeimos, tuomet prisijungė antrosios pusės su vaikais, galiausiai išvyko tėvai. Ir taip Lietuvą paliko ištisos šeimos, tūkstančiai šeimų.

2010 metais buvo pasiektas pats emigracijos pikas – iš mūsų šalies išvyko daugiau nei 83 tūkstančiai žmonių. Lietuvos statistikos departamentas fiksavo bauginančiu skaičius ir faktus, štai iš Lietuvos žemėlapio išsitrynė po dar vieną kaimą, miestelį, miestą...

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei teko nelengva užduotis – ne tik išsiaiškinti svarbiausias išvykimo priežastis, bet ir ieškoti sprendimų, kaip sulaikyti svarstančius, kaip sugrąžinti jau išvykusius.

Dažniausios emigracijos priežastys yra socialinės ir ekonominės. Į jas susiveda ir šalies ekonominė situacija, ir darbo vietų stygius, atlyginimų skirtumai, geresnės įsidarbinimo galimybės užsienyje, studijos, santykiai ne tik tarp žmonių, bet ir valstybės, didesnės savęs realizavimo galimybės. Žmones neišvykti ar sugrįžti į Lietuvą paskatintų tie paprasti, bet tokie svarbūs ir akivaizdūs dalykai – auganti ekonomika, kuriamos naujos darbo vietos, didėjantys atlyginimai.

Todėl labai pamatuotai Vyriausybė dėmesį sutelkė į darbo rinkos subalansavimą. Priemonių planą, kaip sustabdyti mūsų piliečių emigraciją ir susigrąžinti išvykusius Premjeras įpareigojo parengti kelioms ministerijoms centralizuotai.

Žmones neišvykti ar sugrįžti į Lietuvą paskatintų tie paprasti, bet tokie svarbūs ir akivaizdūs dalykai – auganti ekonomika, kuriamos naujos darbo vietos, didėjantys atlyginimai.

Sutelktos Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijos veikia ir siūlymus rengia išvien.

Iki šiol kiekviena iš šių ministerijų taip pat turėjo veiksmų planą, veikiančius projektus, sprendžiančius emigracijos problemą, užimtumo skatinimą, naujų darbo vietų kūrimo skatinimą, būsto paramos, kvalifikacijos kėlimo ar keitimo programą ir tuos planus įgyvendino, tačiau visos ministerijos dirbo kiekviena sau.

Toks darbas greitų rezultatų pasiekti neleidžia. Centralizuoti ir orientuoti į tam tikras grupes veiksmai turėtų būti gerokai efektyvesni.

Viena iš emigracijos stabdymo galimybių, be jokios abejonės, yra darbo užmokesčio didinimas. Atsigaunanti šalies ekonomika jau leidžia nuosekliai didinti viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Vyriausybei svarbios visos visuomenės grupės, tarp kurių ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai, mokslininkai. Tad nuo kitų metų jiems bus didinami atlyginimai, doktorantams 20 proc. didės stipendijos. Atsitiesianti Lietuvos ekonomika leido padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Vyriausybė ir toliau skatina kurti naujas įmones, o su jomis ir steigti darbo vietas. Todėl teikiama pagalba pradedantiems ir plėtojantiems verslą, didinamas verslo paslaugų, finansinių išteklių prieinamumas, sudaromos patrauklesnės sąlygos kurti smulkųjį verslą.

Galime pasidžiaugti, jog sėkmingai pavyksta spręsti iš ekonominės krizės laikų paveldėtą jaunimo nedarbo problemą. Dabar jaunimo nedarbo vidurkis yra 4 proc. mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Vien tik praėjusiais metais buvo įdarbinti 57 tūkst. jaunų nedirbančių žmonių.

Problemą pavyko spręsti pritaikius įvairias įdarbinimo programas. Apčiuopiamų rezultatų pavyko pasiekti parengus trimetį Regioninės jaunimo politikos stiprinimo planą. Ypatingas dėmesys skiriamas kaimuose ir mažuose Lietuvos miesteliuose gyvenančio jaunimo užimtumo didinimui. O tai taip pat turėjo įtakos nedarbo sumažinimui. Palyginimui – 2010 metais jaunimo nedarbas siekė 35,7 proc., 2012 metais jau buvo 26,7 proc., o 2015 metais nedarbas nukrito iki 16,3 proc.

Bendrai nedarbas Lietuvoje nukrito nuo rekordinių 17,8 proc. 2010 metais iki 9,1 proc. 2015 metais, o 2016 metais prognozuojama 8,6 proc. Tuo tarpu užimtumas mūsų šalyje išaugo nuo 62 proc. 2012 metais iki 65,7 proc. 2014 metais. Jaunimo atitinkamai – nuo 21,5 proc. iki 27,6 proc.

Daug darbo vietų Vyriausybei pavyko sukurti intensyviai vykdant masinę pastatų renovaciją, vykdant stambių energetinių ir infrastruktūros projektų, tokių, kaip suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija, geležinkelio „Rail Baltica“ ir kt., statybą. Prie žmonių įdarbinimo prisidėjo ir sėkminga A.Butkevičiaus ministrų kabineto tiesioginių užsienio investicijų politika, sukūrusi daugiau nei 5,5 tūkst. darbo vietų.

Nesunku iš šalies pastebėti, jog darbingiausio amžiaus žmonės išvažiavę į kitas šalis net už nekvalifikuotą darbą gauna didesnį atlygį, nei dirbdami pagal specialybę Lietuvoje.

Teisinė darbo santykių sistema užsienyje daug lankstesnė nei pas mus. Todėl rengiant naujojo socialinio modelio projektą buvo atsižvelgta ir netgi perimtos kai kurios idėjos ir patirtis. Nors socialinis modelis mūsų visuomenėje iššaukia prieštaringus vertinimus, tačiau jame suformuoti lanksčių darbo santykių, socialinio saugumo, didesnio uždarbio pusiausvyra.

Prie žmonių įdarbinimo prisidėjo ir sėkminga A.Butkevičiaus ministrų kabineto tiesioginių užsienio investicijų politika, sukūrusi daugiau nei 5,5 tūkst. darbo vietų.

Net ir didžiausi skeptikai turėtų neprieštarauti, jog per kelerius metus sukurti svajonių šalį, kurioje nebūtų nedarbo, atlyginimai susivienodintų su Europos Sąjungos stipriausiomis šalimis, nėra įmanoma. Ypatingai kai tenka gyventi praeitimi. Dešinieji, pasirinkdami „krizės suvaldymo“ planą, valstybę įstūmė į milžiniškas skolas. Krizė taip ir nebuvo „suvaldyta“, o jos kaštai buvo perkelti mūsų Vyriausybei.

Teko taisyti dešiniųjų klaidas, kompensuoti prarastas pensijas ir „apkarpytus“ atlyginimus, didinti išmokas. Dėl praėjusios kadencijos valdžios padarytų sprendimų pensijų ir darbo užmokesčių kompensavimui tenka skirti 415 mln. eurų. Tuo buvo sustabdytos mūsų investicijos į ateitį. Ir visgi, kad ir mažais žingsneliais, bet judame į priekį. Tikiu, kad jau artimiausiu metu galėsiu pasidalinti ne įgyvendinamais emigracijos stabdymo planais, o sugrįžusios į Lietuvą ir tuo laimingos šeimos istorija.

Albinas Mitrulevičius yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotojas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min