Dabar populiaru
Publikuota: 2016 vasario 26d. 16:10

Alfonsas Skrinska: Ar tikrai Lietuvos gyventojai pageidauja brangesnės elektros?

Alfonsas Skrinska Kalbant apie energetikos ateitį, privalome sugrįžti į praeitį ir prisiminti referendumą dėl atominės elektrinės statybos Visagine. Patariamajame referendume dauguma gyventojų pareiškė nenorį, kad Lietuvoje būtų statoma atominė elektrinė. Apie kitokias elektrines jų nebuvo klausiama.

Taigi nežinome, ką jie galvoja apie kito tipo elektrines. Gal jiems jokių elektrinių nereikia, o reikia tik pigios elektros? Kokios elektros jie norėtų: pigesnės ar brangesnės, jų tai pat niekas neklausė.

Referendumas be alternatyvių klausimų

Šis referendumas buvo organizuotas sovietinių rinkimų metodu. Klausimas tik vienas: atominė elektrinė. Taip arba ne. Klausimas nelengvas net Ministrui Pirmininkui. Ką kalbėti apie eilinį žmogų?

Ar reikia daugumai Lietuvos gyventojų gerai gaudytis elektros gamybos sudėtingose technologijose? Manau, kad nereikia. Tokį klausimą galima pateikti norvegui ar austrui, kurių šalys turi didžiulius kalnų upių energijos kiekius. Mūsų referendume nebuvo pateikta jokių alternatyvų, o apie elektros kainą praktiškai net nediskutuota. Aptakiai kalbėta, kad atsinaujinanti elektros energija yra pigiausia.

Štai kokią žinią 2012 m. gegužę apie „Atominius monstrus“ visai Lietuvai skelbė „Žaliųjų sąjungos“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Cituoju: „Pasaulyje pigiausia tampa energija iš atsinaujinančių išteklių. Lietuvoje jų potencialas milžiniškas. Pusė milijono hektarų nedirbamos žemės, kuri gali būti panaudota biomasės auginimui. Miškuose pūva tūkstančiai kubinių metrų medienos atliekų, tinkamų biomasės ir biodujų energetikai. Vien vėjo jėgainių parko įrengimas Baltijos jūroje pagamintų apie 1000 MW energijos, o įvertinant saulės ir vandens potencialą, biomasės energetinius resursus, tampa aišku, jog Vyriausybė nuo visuomenės slepia galimybę tapti nepriklausoma šalimi, naudojant pigiausius atsinaujinančios energijos šaltinius“.

Praėjo beveik 4 metai nuo šios plačiai paskleistos propagandos. Pirma, „žalieji“ neskiria dviejų energijos rūšių: šilumos ir elektros. Nežino, kad MW yra galios, o ne energijos kiekio vienetas.

Tam, kad pagamintume 5 TWh elektros energijos, reikėtų apie 20 mln. m3 medienos. Priminsiu, kad per metus iškertama iš viso apie 7 mln. m3 miško. Per dešimtmetį išnaikintume visus Lietuvos miškus.

Šilumos vertimas darbu lėmė pirmąją civilizacijos augimo revoliuciją, o darbo vertimas elektra – antrąją. Laikotarpis tarp šių epochų daugiau nei 100 metų. Šiluma ir elektra – dvi skirtingos energijos rūšys.

Jei 1 kWh šilumos pagaminti reikia apie 0,5 kg medienos, tai pagaminti 1 kWh elektros energijos reikia apie 2 kg – t.y. 4 kartus daugiau. Jei „žalieji“ kalba apie atomines elektrines, tai reikia kalbėti apie elektros gamybą. Biomasė (miško, energetinių augalų) puikiai tinka šilumai gaminti, bet sunkiai pritaikoma bazinei elektros energijai gaminti dėl keleto priežasčių:

a) Mažas elektros energetinis efektyvumas. Kogeneracinėje jėgainėje neišvengiamai pagaminame 3 kartus daugiau šilumos nei elektros. Kur dėti šilumą vasarą? Elektros savikaina išeina 2-4 kartus didesnė nei atominių elektrinių.

b) Neturime tiek biomasės, kad galėtume pagaminti bent pusę elektros sąnaudų. Tam, kad pagamintume 5 TWh elektros energijos, reikėtų apie 20 mln. m3 medienos. Priminsiu, kad per metus iškertama iš viso apie 7 mln. m3 miško. Per dešimtmetį išnaikintume visus Lietuvos miškus. Bandymai auginti energetinius augalus, berods, patyrė fiasko. Paradoksas: žalieji siūlo išnaikinti miškus.

Matome, kad biomasės tiek prigaminti, kiek reikėtų, negalime. Lieka vėjas ir saulė, kurių gaminama elektros energija netinka bazinei apkrovai dengti. Vėjas energiją teikia pliūpsniais. Neprognozuojamai.

Kai štilis – elektros negamina, o kai stiprus vėjas – jos gamina labai daug. Todėl subalansuoti tokią elektros gamybą su jos poreikiu reikia dar nemažai lėšų.

Saulės elementai visą gruodį beveik negamina elektros. Vėjo jėgainių gaminamos elektros savikaina Lietuvoje 2 kartus, o saulės – 3 kartus didesnė nei atominių elektrinių. O kur dar nemažos balansavimo išlaidos?..

Visoms atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinėms, išskyrus Kauno hidroakumuliacinę elektrinę (HE) 2016 m., bus mokamos VIAP lėšos. Ir tai sudaro jau gana didelę sumą – 95,3 mln. eurų per metus.

Vaizdumo dėlei galima paaiškinti, kad šis nuostolis sudaro daugiau nei milijoną eurų kiekvieną 2016 m. darbo dieną. Kai padidinsime elektros energijos gamybą iš AEI 2 kartus, tai VIAP lėšų iš biudžeto jau turėsime mokėti apie 200 mln. eurų. Vokietija energetikai iš AEI jau skiria 20 mlrd. eurų.

Taigi, kur tie pigiausi atsinaujinančios energijos šaltiniai el. energijos gamybai? „Žalieji“ turėtų paaiškinti: sąmoningai jie klaidina visuomenę ar dėl kvalifikacijos stokos?

Ar gyventojai tikrai nori brangesnės elektros?

Turint omenyje referendumo rezultatus išeitų, kad gyventojai norėtų pirkti brangesnę elektros energiją. Kodėl?

Šiuo metu iš visų Lietuvoje veikiančių elektrinių tik viena Kauno HE gamina konkurencingą rinkoje elektrą. Visų kitų elektrinių gamybos savikaina aukštesnė nei rinkos.

Dar prieš 7 metus turėjome vieną 1300 kW galios atominės elektrinės bloką, kuris 2007 m. pagamino 9833 GWh elektros energijos ir kurios savikaina buvo 5-6 lietuviškų ct/kWh. Tai yra apie 1,5 euro ct/kWh.

Šiuo metu elektros rinkoje dominuoja atominių elektrinių gaminama elektra ir 2015 m. vidutinė jos rinkos kaina buvo 5 euro ct/kWh be PVM. Kadangi kaimynai mums parduodami elektrą dar turi turėti iš to ir pelno, tai šios energijos savikaina neturėtų viršyti 4 ct/kWh.

Jei investiciniai kaštai elektrinei jau išmokėti, tai elektros savikaina atitiktų mūsų paskutinio Ignalinos atominės elektrinės (IAE) bloko gaminamos elektros savikainą – t.y. 1,5 ct/kWh, pridėti 0,5 ct/kWh elektrinės uždarymui. Taigi iš viso – 2 euro ct/kWh.

Parduodami mums po 5 ct./kWh jie turi milžiniškus pelnus. Mes, pirkdami kasmet apie 8 mlrd. kWh elektros, jiems sumokame 400 milijonų eurų kiekvienais metais. Per 10 metų sumokėsime 4 mlrd. eurų. Tai arti to, kiek kainuoja vieno AE bloko statyba. Jei nuo AE statybos kaštų atskaičiuotume sumas, kurios sugrįžta valstybei statybų ir eksploatacijos metu, tai tokių lėšų gal ir pakaktų.

Elektros gamybos savikaina

Prieš referendumą vienas mūsų bankininkas paskelbė visam pasauliui, kad jis suskaičiavęs, jog naujos atominės elektrinės (AE) elektros gamybos savikaina ir jo rezultatas ...apie 30 lito ct/kWh, daugiau nei 8 euro ct/kWh. Tai, žinoma, nesąmonė. Atlikęs skaičiavimus jis nepadarė savo skaičiavimo paklaidų analizės. O jo skaičiavimo paklaidos buvo daugiau nei 100 proc. Tokios paklaidos neleidžiamos net studentams.

O kokios elektros gamybos savikainos kitų mūsų elektrinių? Žalieji mums siūlo panaudoti atsinaujinančios energijos šaltinius.

Be Kauno HE, Lietuvoje atsinaujinančią elektrą dar gamina:

Vėjo elektrinės. Tai daugiausia gaminančios atsinaujinančios elektros energijos Lietuvoje ir padengia apie 6 proc. elektros poreikio. Šios elektros savikaina – apie 10 ct/kWh. Tai 2 kartus brangiau nei rinkos kaina.

Saulės elektrinės. Gamina mažą kiekį, o savikaina – apie 16 ct/kWh. Tai daugiau nei 3 kartus brangesnė elektros energija nei rinkos kaina.

Biokuro kogeneracinės jėgainės. Jų turime keletą. Tai jau aptarėme.

Kiti atsinaujinančios elektros gamybos būdai balanse sudaro mažą dalį.

Reikia pabrėžti, kad tiek vėjo, tiek saulės jėgainių gaminama elektra dėl nestabilios gamybos netinka baziniam apkrovimui dengti.

Taigi ar Lietuvos gyventojai, pasisakę už daugiau nei 2 kartus brangesnės elektros gamybą, galėtų šiandien tai patvirtinti? Užduotis referendumų rengėjams.

Elektros energijos pardavėjai

Šiek tiek duomenų apie mūsų elektros energijos donores (elektros energijos pardavėjas).

Rusija. Turi didžiulius iškastinio kuro klodus. Anglimi kūrenamos elektrinės gamina konkurencingą elektrą. Sibiro ir Volgos HE – taip pat. Tačiau vakarinėje Rusijos dalyje sėkmingai konkuruoja AE. Čia 10 AE 21200 MW galios su daugiau nei 20 reaktorių pagamina 170 milijardų kWh per metus. Tai 17 kartų daugiau nei Lietuva sunaudoja elektros energijos. Didžiausia Rusijos AE Sankt Peterburgo – su 4 reaktoriais. Du iš jų jau ruošiami uždarymui. Vienas neseniai pastatytas. Rusija siūlėsi aprūpinti visą ES elektra už 5 ct/kWh kainą. ES į tai nereagavo.

Suomija. Turi dvi AE su trimis reaktoriais. Jų suminė galia – 2780 MW ir pagamina 22 mlrd. kWh elektros energijos per metus. Tai daugiau nei du kartus daugiau už Lietuvos poreikius ir tai sudaro tik 32 proc. visos Suomijoje pagaminamos el. energijos. Šalyje veikia apie 200 hidroelektrinių. Tačiau tik 8 iš jų – didesnės nei Kauno HE. Daugiausia elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės. Kuru naudojama anglis, gamtinės dujos. Suomija turi vieną jėgainę (statytą 2012 m.), naudojančią medienos atliekas. Kalnuotose vietovėse yra vėjo jėgainių. Saulės jėgainių statistika nemini. Suomijoje gyvena 5,4 mln. žmonių; tik tiek, kiek Lietuvoje ir Latvijoje kartu sudėjus.

Švedija. Pagal gyventojų skaičių 3 kartus didesnė už Lietuvą. Pagamina iš viso beveik 150 mlrd. kWh elektros energijos per metus. 46,3 proc. jos pagamina hidroelektrinės; trys atominės elektrinės su 10 reaktorių pagamina 56,6 mlrd. kWh elektros. Tai sudaro 38,3 proc. visos elektros. Vėjo jėgainės pagamina tik 2,4 proc. elektros. Saulės jėgainių statistika nemini.

Estija. Turi savo kurą – degiuosius skalūnus, kurių pakaktų 100-ui metų.

Elektros energiją gamina deginant degiuosius skalūnus. Jos savikaina – 3,5 ct/kWh. Lietuva perka elektrą ir iš Estijos.

Lenkija. Turi savo anglies klodus. Kol leidžiama teršti aplinką, gamina konkurencingą elektrą. Pradedame pirkti elektrą ir iš šios šalies. Lenkija ruošiasi statyti 2 AE blokus. Elektros energiją gamina šiluminėse elektrinės naudojant skalūnus. Elektros kaina – 3,5 ct/kWh. 

Didžiulis elektros energijos vakuumas, susidaręs Lietuvoje po AE uždarymo, yra unikalus visoje ES. Valstybė skaitoma energetiškai nesaugi, jei ji nesigamina nei 80 proc. elektros energijos. Lietuva jau 7 metus tokios būsenos.

Mūsų šalis negeba racionaliai organizuoti pigios elektros energijos gamybos. Turėti pigios elektros atsargas – didelis turtas valstybei. Juk nė menkiausio daikto šiuo metu negalima pagaminti be elektros energijos. Dažnai ir 1 proc. produkto kainos atneša gamintojui didelius pelnus. Tiek metų nespręsdami elektros energijos gamybos problemų, darome didelę žalą valstybei.

Energetikos strategiją reikia vykdyti

Turime 2012 m. Seimo nutarimu patvirtintą Nacionalinę energetikos strategiją, galiojančią iki 2017 m. Šią strategiją ruošė geriausi Lietuvos energetikos specialistai. Joje pagrįstai motyvuota Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos svarba. Seimo nutarimus reikia vykdyti.

O ką daryti su referendumu? Ogi nieko nedaryti dėl keleto priežasčių:

Referendumas – patariamasis, bet ne sprendžiamasis. Kai Seimas sprendžia kokią problemą, patarimų būna daug, o sprendimas – tik vienas. Priėmus sprendimą, patarimai užmirštami. Seimas, tvirtindamas Energetikos strategiją, priėmė ne PATARIMĄ, o NUTARIMĄ.

Reikia pripažinti, kad referendumui pateiktas klausimas lieka nebaigtas. Lyg elektros energijos Lietuvoje niekam nereikia. O jei nenorime VAE, tai kaip spręsime elektros energijos gamybą? Alternatyva nepateikta. Jei norime kitaip spręsti, logiška vėl ruošti referendumą. Ir taip be galo. Taigi nepateikus bent vienos ar, dar geriau, kelių alternatyvų, klausimas būtų išspręstas. Tada referendumas turėtų būti sprendžiamasis.

Jei referendume būtų pateiktas ir alternatyvus klausimas: kokios elektros energijos pageidautų gyventojai – PIGESNĖS AR BRANGESNĖS. Į tokį klausimą visi sugebėtų atsakyti.

Referendumo organizatoriai labai stengėsi, kad atsakymas būtų NE. Skleidė absurdišką informaciją. Vieną jų – Ramūno Karbauskio – citavau šio straipsnio pradžioje. Spėju, kad žaliųjų siekis buvo suklaidinti rinkėjus, o ne kvalifikacijos stoka. Nors jie, berods, energetikos mokslų nėra krimtę.

Alfonsas Skrinska yra energetikos ekspertas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Ankstyvas rytas Palangos tvarkytojams: konteineriai medžiuose ir rutulių žvejyba

Aktualu

Regina Statkuvienė: Ar tikrai valstybė apgins vaikus?

Pasaulis kišenėje

Vilkaviškietis senoviniu „Moskvičiumi“ įveikia tūkstančius kilometrų

Aktualu

Orai.lt: tvankus ir šiltas oras nesitrauks

Vardai

Princui George'ui suėjo penkeri: mielas būsimo karaliaus albumas ir nauja, nuginkluojanti šypsena

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 liepos 15 – 21 d.)

Aktualu

Gerasis nacis: Vilniuje šimtus žydų išgelbėjęs vokietis tapo filmo herojumi

Gazas

Palangos lenktynėse pergalę išplėšė „Porsche“ vairavusi „Palanga Spa Hotel by EMG Motorsport“ komanda

Tik 15min Pasaulis kišenėje

Kitokia Kolumbija. Rytų Andų pabėgėliai

Vardai

Palangoje – vienintelis solinis Jazzu koncertas: gerbėjų antplūdis ir „kietos moterys“ scenoje

Verslas

Pabėgimas į gamtą: Baltijos saloje suartėjo skandinaviškos ir japoniškos tradicijos

Gyvenimas

Ką daryti, kai vaikas užsimano šuniuko ar kačiuko

Mokslas.IT

Vienišiausias žmogus Žemėje: Amazonės džiunglėse nufilmuotas 22-ejus metus čia gyvenantis vyras

Vardai

Kodėl Meghan Markle ir Kate Middleton negali avėti batų su platforma šalia karalienės

Gyvenimas

„Frida“ įkūrėja D.Baranauskė apie smurto šeimoje mastą: vyrai naudojasi moterų meile

Vardai

Palangos lenktynėse – variklių gausmui neabejingos garsenybės: tarp jų – Eglė ir Jonas Valančiūnai

Kultūra

Septynios Dano Browno knygos – nuo geriausios iki blogiausios

Naktinis reidas Vilniaus gatvėse

24sek

LaVaras Ballas išdėstė savo požiūrį išsilavinimo svarbą: „Sportininkui jis visiškai nereikalingas“

Aktualu

Išgelbėk draugą: jaunieji medikai pajūryje poilsiautojus moko pirminio gaivinimo 

Naujienos

Aktualu

Ankstyvas rytas Palangos tvarkytojams: konteineriai medžiuose ir rutulių žvejyba

Aktualu

Regina Statkuvienė: Ar tikrai valstybė apgins vaikus?

Pasaulis kišenėje

Vilkaviškietis senoviniu „Moskvičiumi“ įveikia tūkstančius kilometrų

Aktualu

Orai.lt: tvankus ir šiltas oras nesitrauks

Vardai

Princui George'ui suėjo penkeri: mielas būsimo karaliaus albumas ir nauja, nuginkluojanti šypsena

Pasaulio savaitės įvykiai – įspūdingiausiuose kadruose (2018 liepos 15 – 21 d.)

Aktualu

Gerasis nacis: Vilniuje šimtus žydų išgelbėjęs vokietis tapo filmo herojumi

Gazas

Palangos lenktynėse pergalę išplėšė „Porsche“ vairavusi „Palanga Spa Hotel by EMG Motorsport“ komanda

Tik 15min Pasaulis kišenėje

Kitokia Kolumbija. Rytų Andų pabėgėliai

Vardai

Palangoje – vienintelis solinis Jazzu koncertas: gerbėjų antplūdis ir „kietos moterys“ scenoje

Verslas

Pabėgimas į gamtą: Baltijos saloje suartėjo skandinaviškos ir japoniškos tradicijos

Gyvenimas

Ką daryti, kai vaikas užsimano šuniuko ar kačiuko

Mokslas.IT

Vienišiausias žmogus Žemėje: Amazonės džiunglėse nufilmuotas 22-ejus metus čia gyvenantis vyras

Vardai

Kodėl Meghan Markle ir Kate Middleton negali avėti batų su platforma šalia karalienės

Gyvenimas

„Frida“ įkūrėja D.Baranauskė apie smurto šeimoje mastą: vyrai naudojasi moterų meile

Vardai

Palangos lenktynėse – variklių gausmui neabejingos garsenybės: tarp jų – Eglė ir Jonas Valančiūnai

Kultūra

Septynios Dano Browno knygos – nuo geriausios iki blogiausios

Naktinis reidas Vilniaus gatvėse

24sek

LaVaras Ballas išdėstė savo požiūrį išsilavinimo svarbą: „Sportininkui jis visiškai nereikalingas“

Aktualu

Išgelbėk draugą: jaunieji medikai pajūryje poilsiautojus moko pirminio gaivinimo 

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie 15min