Dalis gyventojų dėl išaugusių prekių ir paslaugų kainų kaltina eurą ir rodo į Lenkiją, kuri jo neįsivedė ir kainos ten mažesnės. Vis dėlto, reikia konstatuoti, kad kainos Lenkijoje mažesnės ne dėl zloto, tai lemia visai kitos priežastys.
Pirmiausia, mažesnis PVM kai kurioms prekėms ir didesnė vietinė rinka, turinti daugiau gyventojų, taigi ir daugiau konkurencijos. Kainų skirtumai maisto prekių parduotuvėse yra būtent tai, su kuo dažniausiai susiduria mūsų gyventojai, nuvykę pigesnių maisto produktų į Lenkijos prekybos centrus. Tačiau tai lemia ne valiuta, o rinka, kur konkuruodami dėl pirkėjų ir pirkdami prekes gerokai didesniais kiekiais prekybos centrai gali gauti ir klientams pasiūlyti tikrai geresnes kainas. Lenkija yra didelė šalis, tad ir jos gamybos apimtys nemažos, taigi kai kurie produktai gaminami vietoje pigiau ir iškart tiekiami į rinką.
Nepaisant to, ir Lenkija, turėdama zlotą, patiria infliaciją – kainos ten irgi kilo. Nors kaimyno žolė dažnai atrodo žalesnė, ekonominiai dėsniai galioja visiems ir peržvelgus kelių metų Lenkijos infliacijos ir kainų kaitos rodiklius pamatytume, kad ten įtaką kainoms taip pat daro kuro krizė, didėjantys energetiniai kaštai ar darbo jėgos trūkumas ir brangimas.
Sava valiuta negarantuoja mažų kainų. Jei taip būtų, visos ne euro šalys gyventų pigiau, bet taip toli gražu nėra. Kainas lemia ne pati valiuta, o ekonominės sąlygos. Kainos Lietuvoje augo ne dėl euro įvedimo, o todėl, kad augo atlyginimai, energijos kainos, nuoma, žaliavos ir didėjo bendra infliacija visoje Europoje.
Paprastas paaiškinimas – euras yra tik matavimo vienetas. Jei liniuotėje centimetrus pakeisime į colius, tai ta liniuote matuojamas stalas netaps ilgesniu ar trumpesniu. Taip ir su valiuta – kainų lygį lemia atlyginimai, mokesčiai, energijos kainos, konkurencija ir žmonių perkamoji galia. Ne valiuta, kuria tos kainos rašomos.
Jeigu ne euras, tai kas lėmė kainų pokyčius Lietuvoje?
Lietuva sparčiai turtėjo
Per pastaruosius 15–20 metų atlyginimai Lietuvoje augo labai greitai. Nuo 2015 metų darbo užmokestis padidėjo 150 procentų – nuo 540 eurų vidutinio darbo užmokesčio įvedus eurą, iki 1540 eurų „į rankas“ praėjusiais metais.
Kai žmonės uždirba daugiau, daugiau ir išleidžia, dėl to kyla nekilnojamojo turto kainos, brangsta paslaugos. Šie pokyčiai normalūs mažesnei, sparčiai augančiai ekonomikai.
Tuo tarpu Lenkijoje rinka daug didesnė, konkurencija stipresnė, tad kelti kainą sunkiau pasiryžti, nes pirkėjas tiesiog pereis kitur. O ir atlyginimai tam tikruose sektoriuose Lenkijoje augo lėčiau nei Lietuvoje. Būtent tai ir lemia, kad kainų pokyčiai kaimyninėje šalyje taip pat lėtesni.
Paslaugos brangsta dėl atlyginimų, ne dėl euro
Kiekvienos prekės ar paslaugos kaina turi dedamąsias: medžiagų ar žaliavų kaina, sunaudotos energijos kaina, infrastruktūros išlaikymo kaina, darbuotojams mokamų atlyginimų kaštai, logistika, sandėliavimas ir pan.
Pavyzdžiui į kavos puodelio kainą įeina pupelių atgabenimo ir paruošimo kaina, vandens užvirinimo kaštai, o jeigu kavą geriate kavinėje dar ir patalpų išlaikymo bei darbuotojų atlyginimo sąnaudos. Tad jei darbuotojo alga kyla nuo 800 eurų iki 1200 eurų, kavinė irgi turi kelti kavos puodelio kainą. Valiuta čia beveik nesvarbi. O jei programuotojas Lietuvoje dabar uždirba kelis kartus daugiau nei prieš eurą, tai ir santechnikas, ir padavėjas, ir autoserviso darbuotojas nebenori dirbti už seną atlyginimą.
Infliacija augo visoje Europoje
Po COVID pandemijos, energetinės krizės, karo Ukrainoje kainos kilo beveik visur Europoje. Jei kaltas būtų vien euras, tai šalys, kur jis nėra įvestas, tokio augimo būtų išvengę. Deja, neišvengė. Maža to, net ir tarp eurą įsivedusių šalių kainos nėra tokios pačios. Duonos kepalas gali kainuoti skirtingai Lietuvoje, Lenkijoje, Ispanijoje ar Suomijoje, nors visose šalyse už jį mokėsime eurais, kaina priklausys nuo šalies rinkos dydžio, taikomų mokesčių, gamybos ar atgabenimo kaštų, gyventojų perkamosios galios ir kt. veiksnių, kuriems atsiskaitymo valiuta nedaro jokios įtakos.
Žmonės painioja „perskaičiavimo efektą“ su ilgalaike infliacija
Įvedant eurą dalis verslų tikrai suapvalino kainas „į viršų“. Tai buvo vienkartinis efektas kai kurioms prekėms ir paslaugoms. Taigi euro įvedimas galėjo turėti mažą vienkartinį poveikį kainoms pereinamuoju laikotarpiu, bet ilgalaikę infliaciją daug labiau lemia atlyginimų augimas, energetika, mokesčiai, konkurencija ir bendra ekonomika. Paprasčiau sakant, ne euras pabrangino kirpyklos paslaugas – kirpėjai nebenori dirbti už 2010 metų algą.
Euras nekelia kainų, realus gyvenimas – kelia, o kainų augimą aiškinti euru – tai tas pats kaip orą aiškinti horoskopais.
