Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 28d. 10:43

Algis Gaižutis: Žalioji utopija ES lėšoms įsisavinti

Algis Gaižutis Nesenai statybininkai kreipėsi į Premjerą Saulių Skvernelį ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Rimantą Sinkevičių prašydami perkelti šio sektoriaus kuravimą iš Aplinkos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Viena esminių priežasčių, įvardintų Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, kad Aplinkos ministerijoje užkoduotas iš principo ydingas požiūris – statyba vertinama ne kaip ūkio šaka, kurią reikia visokeriopai skatinti ir plėtoti, bet kaip įtakos aplinkai darytoja, kurią reikia griežtai reglamentuoti ir riboti.

Ir statybininkai nevieniši. Miškų sektorių vienijančios organizacijos labai rimtai svarsto pasekti LSA pavyzdžiu, kadangi situacija analogiška.

Naiviu entuziazmu (ar agresyviu savanaudiškumu) paremta aplinkosauga?

Kol valdantieji žada naujas investicijas ir darbo vietas, valstiečių-žaliųjų valdoma Aplinkos ministerija užsimojo esamas darbo vietas regionuose naikinti. Tūkstančiais. Suklusti turėtų ir miškų turintys mūsų senjorai – jūsų senatvė nebus tokia saugi, kaip tikėjotės. Nes dėl gręsiančių naujų ūkinės veiklos apribojimų prie pensijos iš miško nebus ką prisiduria, sąžiningų kompensacijų už privačios nuosavybės faktinį nusavinimą „žalieji“ politikieriai irgi nesirengia mokėti. Vietoje to savanaudiškais siekiais manipuliuojama gamtą mylinčių žmonių emocijomis, visuomenė sąmoningai klaidinama.

Ne tik kad atgrasu, tačiau ir pavojinga, kuomet atsitiktinai patekę į valdžios postus politikieriai imamasi tildyti daug didesnį supratimą turinčius specialistus miškininkus ir mokslininkus, gyvenimo išmintį įgijusius praktiškai dirbant, užsibrėžę be prieštaravimų įgyvendinti kažkieno susikurtas fantazijas. Tuo pačiu ignoruojamos stumiamų sprendimų pasekmės ir jų kaina.

Sumastė Aplinkos ministerija tokį planą – saugoti miškus jų nenaudojant. Nepamatuotos fantazijos kainuos. Visiems. Iš kur tuos pinigus paimsim? Apie gręsiančius ilgalaikius milijardinius nuostolius ūkiui ir valstybės biudžetui nutylima, nes tuomet reikėtų rinkėjams garsiai pasakyti, kad netrukus teks didinti mokesčius. Gal Vyriausybė iš kažkurios kitos srities perskirstys, nes tie anie gauna per daug pinigų, todėl noriai sutiks kažkiek pafinansuoti sumanymą neūkininkauti miškuose?

Vargu bau. Juk kitaip nebus iš ko finansuoti algų biudžetininkams ir paramos šeimoms didinimo, viešųjų erdvių tvarkymo ir kitų patraukliai skambančių rinkiminių pažadų, iš kažko reiks atimti pinigus (sumažinti) ir atiduoti miškų saugotojams. Arba teks kelti visiems mokesčius ir iš tų finansų remti miškų saugojimą. Jau žinoma, kad ES fondų paramos lėšų upeliai ateinančiu finansiniu laikotarpiu Lietuvai senka net ketvirtadaliu. Tad iš šio šaltinio pilnomis rieškučiomis irgi nebus ko semti. Netekus pajamų iš ūkinės veiklos miškuose tektų spręsti, kaip šį praradimą kompensuoti ir iš ko dotuoti kol kas dar gyvybingą miškų ūkį. Tai aišku visiems, netgi visai nesusijusiems su miškų sritimi.

ES milijonų įsisavinimo aplinkosaugoje profesionalai – už

Likęs be nuolatinės galvos ministerijos politinis „bebrynas“ tarpuvaldžiu skuba tiek radikaliai suvaržyti ūkinę veiklą didžiuliuose miškų plotuose, kad galimos neigiamos pasekmės šokiravo visą miškų sektoriaus bendruomenę. Yra ir besidžiaugiančių atsiveriančiomis naujomis galimybėmis.

Netekus pajamų iš ūkinės veiklos miškuose tektų spręsti, kaip šį praradimą kompensuoti ir iš ko dotuoti kol kas dar gyvybingą miškų ūkį. Tai aišku visiems, netgi visai nesusijusiems su miškų sritimi.

Tikrieji rėmėjai – tai milijoninių ES projektų įsisavinimo aplinkosaugoje profesionalai, juk už jau įgyvendintus draudimus ir esamas saugomas teritorijas pinigėlių antrą kartą neskiriama. Finansavimui gauti reikia kaskart sumanyti kažką naujo. Aplinkosauga jau senokai kai kam pasidarė ypač piniginga sritis. Schemos naudojamos subtilios, sudėtingos, viską sumaniai pridengiant emocine meilės gamtai širma. Tuomet iš šalies žiūrintiems viskas lygtai miglotai gražu ir žalia.

Naivių entuziastų palaikomo agresyvaus savanaudiškumo siūlymų kaina – milijardai eurų

Pačiai Aplinkos ministerijai pavaldžių trijų institucijų parengtoje Pažymoje1 paskaičiuota, kad dėl ūkinės veiklos nutraukimo ar suvaržymo vien tik naujai miškuose norimose steigti saugomose teritorijose, kasmet medienos paruošimas sumažės nuo 1,1 iki 2,8 mln. m3, kas atitinka 36,2 iki 84,8 mln. eurų negautų kasmetinių pajamų tik už žaliavinę medieną, urėdijos ir miškų savininkų nesumokėti mokesčiai (neskaitant PVM, kuro akcizo ir kt.) kiekvienais metais siektų nuo 12 iki 28 mln. eurų, kompensacijos privačių miškų savininkams už ekonominius praradimus siektų nuo 17,2 iki 40,7 mln. eurų /metus. Socialinis poveikis šalies miškų ūkyje irgi būtų skaudus – prognozuojamas sumažėjimas nuo 906 iki 2236 darbo vietų.

Apibendrinant, negautos pajamos, nesukurta pridėtinė vertė, nesumokėti mokesčiai įvertinti 1,5 – 2 mlrd. eurų, būtinos pagal galiojančius įstatymus išmokėti skurdžios kompensacijos – 700 mln. eurų2. O juk be naujai steigiamų saugomų teritorijų siekiama stipriai suvaržyti medžiapjūtę dar ir likusiuose miškuose. Kokios būtų tokių visomis prasmėmis „žalių“ užmačių pasekmės, netgi nesiimta paskaičiuoti. Neįvertinta, kiek darbo vietų sumažėtų transporto, medienos pramonės įmonėse. To netgi vengiama, nes pilna informacija labai nepatogi norint kaštus suvisuomeninti, o naudą savintis.

Praktinio darbo greičiausiai visai neragavusių vadinamųjų „profesionalų“ politikų spaudžiami (bei „vertybiniais pokalbiais“ tildomi) pavaldiniai sukurpė su miškininkystės mokslo elementoriumi ir sveika logika prasilenkiančius miškų įstatymo bei miško kirtimo taisyklių pataisų projektus. Su „stumiamais“ pakeitimais susipažinę profesionalūs miškininkai ir mokslininkai, miškų savininkai, miško darbų rangovų bei medienos pramonės atstovai griežtai sukritikavo ministerijos užmojus.

Tačiau, kuomet politikams trūksta žinių ar praktinės patirties, dažniausiai pasirenkamas populistinis sprendimas: drausti, bausti, neleisti. Ir dar prisidengiama – neva to reikalauja Europos Sąjunga.

Žinomas šalies miškininkas prof. Andrius Kuliešis nesenai perspėjo, kad realizavus šiuos sumanymus ~45 proc. šalies miškų ūkinė veikla bus griežtai suvaržyta arba uždrausta visai. Palyginimui, šiuo metu tik į saugomas teritorijas patenkančių miškų plotai sudaro ~33 proc. ploto (neskaičiuojant įvairiausių suvaržymų ne saugomose teritorijose esančiuose medienos ruošai skirtuose III-IV gr. miškuose). Tai nematytas apribojimų mastas, jei palyginti su kitomis ES šalimis, kuris gali būti nė motais tik į ES milijonais finansuojamų projektų „įsisavinimą“ orientuotai Lietuvos aplinkosaugai.

Ūkininkavimas saugo gamtą labiau nei jokios veiklos nevykdymas

Akivaizdu, kad derėtų ieškoti optimalių sprendimų, pagal patarlę „septynis kartus pamatuok ir vieną – kirpk“. O šiuo metu sprendimus siekiama priimti nematavus nei karto. Apie praktikoje pasitvirtinusį principą „saugoti naudojant“ nenorima net girdėti. Pasak asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus Raimundo Beinorto, įvedus tokio masto apribojimus reiktų stabdyti ne tik ūkinę veiklą miškuose, bet ir uždaryti pagrindines šalies medienos pramonės įmones.

Miškų ir žemės savininkai tikrai už darnų ūkininkavimą. Dar daugiau – savo mišku besirūpinantis ir užtikrintas įdėtų pastangų rezultatu jo šeimininkas – didžiausia garantija miškų ir juose tarpstančios gyvybės išsaugojimui bei gausinimui. To tikrai nepadarys pašalietis. Juk ir aplinkosaugininkų 2011-2014 metais už 3,52 mln. eurų atlikta Europos Bendrijai svarbių gamtinių vertybių inventorizacija parodė, kad 2/3 jų yra susitelkę ūkiniuose miškuose, o ne vienu ypu įsteigtose saugomose teritorijose. Tvarus miškininkavimas yra ne problema, o daugelio problemų sprendimas aplinkosaugoje, klimato kaitos poveikio mažinime, palankesnės žmogui aplinkos kūrime.

Tačiau, kuomet politikams trūksta žinių ar praktinės patirties, dažniausiai pasirenkamas populistinis sprendimas: drausti, bausti, neleisti. Ir dar prisidengiama – neva to reikalauja Europos Sąjunga. O tai ne tik kad glumina, kerta pasitikėjimą teisine valstybe (juk Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintos aiškios privačią nuosavybę ginančios nuostatos), bet ir kompromituoja pačią aplinkos apsaugos idėją. Be žemės ir miško savininkų aktyvaus įsitraukimo visos aplinkosaugos iniciatyvos jų žemėje yra tik brangiai kainuojanti aplinkosaugos butaforija.

Kaip į tai sureaguos rinkėjai regionuose per netrukus vyksiančius savivaldos rinkimus – matysime. Rinkite atsakingai. O per rinkimams skirtus susirinkimus nepamirškite pasiteirauti valdančiųjų – kokie gi yra jų tikrieji ketinimai. Tie, kuriuos dar tik žada, ar tie, kuriuos jau įgyvendina?

Algis Gaižutis yra Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas.

1 Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos 2019-01-23 parengta pažyma apie pagrindinių ir kitų kirtimų nutraukimo Europos Buveinių svarbos natūralių miško buveinių plotuose galimą poveikį ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu aspektais.

2 Valstybinės miškų tarnybos vadovo dr. Alberto Kasperavičiaus pranešimą „Papildomų apribojimų kirtimams EB svarbos miško buveinėse galimas ekonominis ir socialinis poveikis“ rasite čia.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min