Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antanas Guoga: Kada būsime turtingi?

Šaltinis: 15min
1
A A

Antanas Guoga Kaip undinės jūrose vilioja jūreivius, taip kiekvienas, ar tai jaunas verslas, ar pati valstybė nuolat dairosi rimtesnio investuotojo. Tik kažin ar vien gražių dainų Baltijos pakrantėse pakaks, kad į savo vandenis pritrauktume didžiuosius pasaulinio verslo banginius.

Dar prieš penkerius metus, Lietuva startuolių žemėlapiuose bolavo vos blyškia spalva. Šiandien vis daugiau jaunų profesionalų išdrįsta kurti savo verslą. Net 300 startuolių šiuo metu įnirtingai iriasi per verslo vandenis ir steigia naujas darbo vietas ne tik bocmanams, bet ir gabiems IT kapitonams. Tuo tarpu, valstybės taip pat konkuruoja viena su kita, kuri pas save pritrauks daugiau globalių kompanijų investicijų.

Lietuvai reikia globalių kompanijų jau vien todėl, kad jos pamokytų mus kaip savo idėjoms suteikti daugiau komercinės vertės.

Šios investicijos šalyje sukuria papildomų darbo vietų, galiausiai, paskatina tų pačių startuolių kūrimąsi. Lietuvai reikia globalių kompanijų jau vien todėl, kad jos pamokytų mus kaip savo idėjoms suteikti daugiau komercinės vertės. To dar tik pradedame mokytis, o, kad tai vyktų greičiau, privalome paremontuoti savo barškančią švietimo sistemą, atlaisvinti darbo santykių pančius (bet ne apie juos šįkart) ir į kiekvieną išradėjų komandą atvesti bent po vieną gabų pardavėją.

Investuotojai ateina ten, kur buriasi talentingos komandos

Kuo ypatingas šios kartos jaunimas? Jie nebijo kliūčių, o paverčia jas galimybėmis. Daugelis jaunų profesionalų Lietuvoje laisvai kalba 2–3 užsienio kalbomis, IT technologijomis naudojasi ne vien kaip pramoga, bet ir kaip pasaulio pažinimo, inovacijų dalijimosi, kūrybos įrankiu. Europos Sąjungos paskelbtame DESI reitinge mes lenkiame net estus, į kuriuos paprastai pavydžiai žvilgčiojam. Taip, mūsų IT infrastruktūra viena greičiausiai besivystančių regione, o apie kosminį interneto greitį ir taip visi jau žinome.

Neabejoju, jog tik laiko klausimas, kada ne vien olimpinėms žaidynėms IT sprendimus siūlysim, bet ir NASA augalų auginimo kosmose tyrimuose pirmu smuiku grosime.

Jei dar neaišku, kas į mūsų šalį pritrauks investuotojus, atsakau. Tai užsidegę, talentingi žmonės, drąsios idėjos ir verslus mąstymas. Paprastas pavyzdys, lietuviškas startuolis „Traffi“. Ar kas kada galėjo patikėti, kad Lietuvos startuolis gali tapti oficialia Rio olimpinių žaidynių transporto aplikacija? Štai ką vadinu ryžtingais sprendimais ir užsidegimu! Neabejoju, jog tik laiko klausimas, kada ne vien olimpinėms žaidynėms IT sprendimus siūlysim, bet ir NASA augalų auginimo kosmose tyrimuose pirmu smuiku grosime.

Kaip ir sakiau, turime pasimokyti kaip savo idėjoms suteikti daugiau komercinės vertės. Talentingi mokslininkai Lietuvoje jau kuria medžiagas, kurios, paveiktos elektrinių impulsų, keičia spalvą. Juk būtų visai kieta, jei vakarėlio metu savo švarko spalvą būtų galima pakeisti bent jau porą kartų. Kartu tai rodo, jog technologijos neturi ribų. Jos keliauja per visus verslo sektorius nuo farmacijos iki mados. Tačiau kiek daug idėjų tik ir lieka laboratorijos kolbose vien todėl, kad nemokame jų parduoti. Investuotojai ieško ne tik idėjų. Labiausiai jie ieško komandos, kuri sugebėtų išradimus paversti prekėmis, generuojančiomis pelną.

Paliegusi švietimo sistema. Kol valdžia planuoja, reikia veikti

Niekas nebesiginčija, kad mūsų švietimo sistema – it senas šlubuojantis šuo gimtinės kaime. Visų mylimas, savu lauku gerai tarnavęs, tačiau dabar – kiek apžlibęs ir nukaršęs. Kieme vis dar šmirinėja vien dėl nostalgijos, nors ir taip visiems aišku, jog sargauti jam nebeilgai liko. Laimei, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai jau suskubo ieškoti būtų, kaip įpūsti daugiau gyvybės paliegusiai sistemai. Kovo pabaigoje, su mokyklų atstovais regionuose pradėtos viešos diskusijos dėl mokslo metų trukmės ir mokinių pasiekimų gerinimo. Tik kyla klausimas, ar tikrai visos švietimo problemos slypi mokslo metų trukmėje? Viliuosi, kad bent po skambia sąvoka „pasiekimų gerinimas“ yra kas nors susijęs su technologiniu ugdymu.

Užmetus akį į kitų šalių pavyzdžius, matome anglus ir suomius, kurie jau nuo pirmos klasės moko vaikus programuoti. Estai dar 2012-ais paleidę pilotinę ankstyvojo programavimo mokymo programą ProgeTiiger, šiandien jau džiaugiasi pirmaisiais jos pasiekimais. Girdime ir apie švedus, kurie nuo 2018-ųjų programavimo užsiėmimus ketina integruoti į pradinių klasių matematikos pamokas. Akivaizdu, tai skaitmeninė revoliucija. Negalime atsilikti ir mes.

Kol vyriausybė bando keisti prarūdijusius švietimo sistemos dantračius, procesai jau vyksta. Štai kodėl rudenį Lietuvos IKT padanges drebina didžiausias Baltijos šalyse modernių technologijų ir verslumo renginys #SWITCH!. Nuo pat pradžių sakiau, kad tai ne vien renginys, kuriame jaunimas ir technologijos kvėpuoja vienu ritmu, bet ir galimybė Lietuvai būti pastabėtai, kaip investicijoms ir verslo plėtrai patraukliai šaliai.

Nors daugelis pašaipiai vypteli į ūsą, esą, Lietuvos mokytojai užstrigę savo senų mokymo programų labirintuose, skaičiai kalba ką kitą. Nuo dalyvių kiekio sprogstančios #SWITCH! salės ir it grybai po lietaus besisteigiantys #CoderDojoLietuva programavimo būreliai – įrodymas, kad ne mokyklose, o valdžios koridoriuose bailiai trepsi neryžtingumas. Pasaulis laiko koją ant švietimo reformų akseleratoriaus pedalo, o mes vis dar dvejojam.

Galiausiai, ar gali būti geresnė dovana Lietuvai už žingeidžius vaikus – ateities vizionierius? Jiems tereikia duoti meškeres ir jie patys pasigaus sau auksinę žuvį. Šįkart meškere tapo konkursas „3D Roch&Roll labirintas“. Jau daugiau nei 100 Lietuvos mokytojų užsiregistravo jame dalyvauti ir kovoja ne tik dėl progos laimėti savo mokyklai naujosios kartos išradimą – 3D spausdintuvą, bet ir dėl galimybės informatikos pamokas organizuoti šiuolaikiškiau.

Taip užsikuria IT varikliai

Vietoj to, kad metai iš metų kaip blynus pusryčiams keptume aukštųjų mokyklų absolventus, atsigręžkime į profesines mokyklas. Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog daugiau nei pusė universitetuose besimokančių studentų net nemano tapti mokslininkais. Tai ko ten eiti, jei vos per metus profesinėje mokykloje, gali įgauti IT išsilavinimą ir dar besimokydamas jau turėti garantuotą darbo vietą? Būtent profesinės mokyklos ir turi ruošti darbuotojus įmonėms.

Įsivaizduokime, įmonė profesinei mokyklai išsako savo poreikius, o ši vos per metus parengia specialistą, kuris iškart po studijų keliauja į jam jau paruoštą darbo vietą. Ar ne fantastiškai skamba toks scenarijus? Šiuo metu IT sektoriuje trūksta beveik 2000 darbuotojų. Tiesiog aukso kasykla profesinėms mokykloms. Žinoma, reikia pertvarkos, o ir daugelio mokymo programų galiojimo laikas jau baigėsi. Visgi, įmanoma. Štai, kad ir KITM (Kauno informacinių technologijų mokykla). Atsinaujino, sutelkė dėmesį į informacinių technologijų specialybes ir jau pernai pajuto dar neregėtą naujų studentų antplūdį. Kas dėsis šiemet sunku įsivaizduoti, tačiau aišku viena – technologijos ateities variklis.

Neturime naudingųjų iškasenų, tačiau turime talentingus, gabius žmones, ambicingą jaunimą. Todėl ne sėkmingas technologijų pritaikymas, o tų technologijų kūrimas taps mūsų raktu į sėkmę. Aukštyn bures, pučia palankūs vėjai!

Antanas Guoga yra Europos Parlamento narys

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min