Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antanas Guoga: Kitas žingsnis – išmanioji filantropija?

Šaltinis: 15min
0
A A

Antanas Guoga Praėjusį savaitgalį dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų dosniai dalijosi su tais, kuriems gyvenime pasisekė mažiau. Vis daugiau žmonių supranta, kad reikia aukoti, kad dalinimasis reiškia daugiau nei tik nupirkti duonos kąsnį. Šiuolaikinės ir ekonomiškai stipresnės visuomenės išsiskiria filantropijos lygiu, žmonių tarpusavio pagalba. Aukojimas ir Lietuvoje gali tapti ne tik progine praktika ir būti valdomas pažangiai.

Esu įsitikinęs, kad skirdami dar daugiau dėmesio dalinimuisi, asmeniniam solidarumui, mes galime per artimiausius dešimt metų pasiekti, kad reguliariai aukotų šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų. Mes patys esame pajėgūs išspręsti daugelį problemų. Kuo daugiau padėsime patys tiems, kuriems reikia pagalbos, tuo mažiau reikės valstybės įsikišimo.

Gausu pavyzdžių, jog valstybė tikrai negali išspręsti visų su skurdu, kuris kankina kas penktą Lietuvos gyventoją, susijusių bėdų. Biurokratinės mašinos užvedimas kainuoja ne tik laiką, bet ir didžiulius administravimo kaštus, t.y. tuos pačius mokesčių mokėtojų uždirbtus pinigus.

Nelikau abejingas „Maisto banko“ prašymui, kai paaiškėjo, kad dėl užsitęsusių Europos pagalbos fondo (EPF) viešųjų pirkimų procedūrų labiausiai vargstančios šeimos bus paliktos be padoraus Kalėdų stalo. Vietoj įprastų produktų, šie žmonės per šventes liktų tik su ūkininkų paaukotomis morkomis ir kopūstais. Todėl nusprendžiau papildomai paaukoti „Maisto bankui“ daugiau kaip 100 tūkst. Lt. nupirkti svarbiausius maisto produktus labiausiai skurstantiems. Kviečiu ir kitus žmones bei Lietuvos verslo bendroves, prašydamas prisidėti prie šios iniciatyvos. Maisto ant stalo reikia šiemet.

Bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje maždaug 610 tūkst. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.

Bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje maždaug 610 tūkst. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, net 6 proc. maisto davinius gaunančių asmenų be paramos maistu niekaip neišsiverčia. Dviems trečdaliams visų apklaustųjų ši parama yra svarbus išteklis.

Esu nepaprastai dėkingas tiems, kurie nuo penktadienio paaukojo virš 600 tūkst. litų labdaros ir paramos fondui „Maisto bankui“, padedančiam aprūpinti būtiniausiais produktais nepritekliaus kamuojamas šeimas.

Taip pat tiems, kurie aukoja vienišais ir sunkiomis sąlygomis gyvenančiais seneliais besirūpinančiai „Maltiečių sriubai“, kitoms labdaros ir paramos organizacijoms. Turime būti dėkingi ir šių organizacijų savanoriams, kurie savo laiką ir energiją skiria, kad pagalba pasiektų tuos, kurie patiria sunkumus ar jais nesirūpina niekas.

Aukojimas kaip įprotis

Indianos universiteto filantropijos tyrimų centro analizėje atskleidžiama, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose net 95,4 proc. namų ūkių kasmet skiria šeimos pajamų paramai. Vidutinė metinė šeimos suma, skiriama paramai yra 2974 doleriai (apie 8349 litų). „The Foundation centre“ skaičiuoja, kad aukojimo apimčių augimas siekia trečdalį vertybinių popierių biržos augimo greičio.

Lietuva kol kas yra tik 112 vietoje pagal aukojimą pinigais. Pagal bendrą Pasaulinį dosnumo indeksą, apimantį ne tik aukojimą pinigais, bet ir nesavanaudišką pagalbą nepažįstamam bei savanorišką darbą, esame 119.

Prieš kiekvieną labdaros akciją pasigirsta skeptikai – esą, valdžia turi pasirūpinti, nes žmonės neturi kuo dalintis mūsų šalyje. Tai štai, daugiausiai pasaulyje asmeninių finansų paaukoja Mianmaro (kuriam iki Lietuvos ir ekonomiškai stiprių šalių rodiklių labai toli) gyventojai, skelbiama „Charities Aid Foundation“ ataskaitoje apie Pasaulinį dosnumo indeksą. Tiesa, čia pinigai daugiausiai aukojami budistų bendruomenei, kurios 0,5 mln. vienuolių gyvena iš aukų.

Lietuva šiame paveiksle kol kas yra tik 112 vietoje pagal aukojimą pinigais. Pagal bendrą Pasaulinį dosnumo indeksą, apimantį ne tik aukojimą pinigais, bet ir nesavanaudišką pagalbą nepažįstamam bei savanorišką darbą, esame 119.

„Charities Aid Foundation“ duomenimis, kuo šalis labiau ekonomiškai pažengusi, tuo daugiau gyventojų aukoja, todėl indekse lyderiauja JAV, Kanada, Airija, Naujoji Zelandija, Australija. Tiesa, ataskaitos rengėjai pastebi, kad per pastaruosius kelis metus augančių ekonomikų, kaip Kinija, Indonezija, gyventojai, didina piniginę paramą labdarai netgi sparčiau nei lyderės. Šiose šalyse aukojimas tampa savaime suprantamu įpročiu.

Negali prarasti to, ką pats atidavei

Iš savo vaikystės pamenu, kad anksčiau aukojimas nepažįstamiems nebuvo įprastas. Pats turėjau progos savo kailiu patirti, kad sovietinė mašina iš žmonių neišrovė bendruomeniškumo jausmo, sulaukiau pagalbos, kai jos labiausiai reikėjo. Gyvenime patyriau daug sunkių momentų, žinau, ką reiškia prarasti viską. Tokiu gyvenimo periodu kartais tereikia nedidelio postūmio, kad įveiktumei tuos laikinus sunkumus.

„Maisto banko“, „Maltiečių sriubos“ ir kitų Lietuvoje veikiančių labdaros organizacijų surenkamos aukos žingsnis po žingsnio didėja, pastaruoju metu labdarą teikia vis daugiau šalies gyventojų. Rinkos tyrimų centro duomenimis, bent kartą per metus labdarai aukoja du trečdaliai Lietuvos žmonių. Svajoju, kad dalinimasis ir pagalba kitiems būtų ne tik proginė, bet įprasta praktika, kai kiekvieną mėnesį dalį savo pajamų žmonės paaukotų.

Gyvendamas ir dirbdamas Australijoje, Azijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, išmokau palikti pajamų dalį šalia gyvenančioms bendruomenėms. Paramą skirtingiems tikslams skiriu daugiau nei dešimt metų. Visą europarlamentaro algą taip pat pervedu Lietuvoje įkurtam A.Guogos paramos fondui. Filantropija man yra svarbi ir prasminga. Negali prarasti to, ką jau pats atidavei.

Naujovės filantropijoje

Tačiau filantropijos srityje galėtų būti ir daugiau proveržio. Turime dirbti švietėjišką darbą ir šioje srityje. Pasaulyje populiarėja seminarai apie išmanųjį paramos valdymą, labdaros fondai skatinami kurti ilgalaikes veiklos strategijas ir būti mažiau priklausomais nuo vienadienės paramos bei atsitiktinių geradarių aukų.

Ne taip seniai Lietuvoje įteisinta galimybė paramos fondams dirbti pažangiai – steigti vadinamuosius neliečiamojo kapitalo fondus (angl. endowment funds), investuoti surenkamas lėšas ir taip padidinti paramai skiriamas sumas.

Fondo veiklos filosofija – ne vienkartinė pagalba, nors ir be jos neišsiversi, bet parama, kurianti vertę ilgalaikėje perspektyvoje.

Savo vardo fondą iš karto steigiau kaip naujo modelio fondą, kuris gali investuoti, priimti palikimus. Toks surenkamų lėšų valdymas gali užtikrinti ilgalaikį stabilų finansinį pagrindą, pasitikėjimą norintiems savo turtą ar palikimą patikėti paramos organizacijai. Vakarų valstybėse, ypatingai JAV, investuojantys paramos fondai yra nebe naujovė, vertinami dėl netrumparegiškos veiklos bei skaidrios atskaitomybės.

Fondo veiklos filosofija – ne vienkartinė pagalba, nors ir be jos neišsiversi, bet parama, kurianti vertę ilgalaikėje perspektyvoje. Noriu kuo daugiau investuoti į jaunus žmones, padėti jiems rasti sprendimus, padėti kurti ir tobulėti. Tikiuosi, kad jau artimiausiu metu reikės vis mažiau labdaros ir daugiau dirbsime su parama, t.y. vis daugiau suteiksime ne žuvies, o meškerių.

A.Guoga 2014 m. rinkimuose į Europos Parlamentą Liberalų sąjūdžio sąraše kandidatavo antru numeriu ir surinkęs 97907 balsus išrinktas EP nariu. Europos Parlamente jis priklauso Liberalų ir demokratų už Europą (ALDE) frakcijai.

Antanas Guoga yra Europos parlamento narys, Liberalų sąjūdžio atstovas

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min