Dabar populiaru
Publikuota: 2015 birželio 19d. 12:46

Antanas Guoga: Nuo „profkės“ iki modernios specialistų praktikų kalvės

Antanas Guoga „Profkė“ – gana neigiama etiketė, nuo seno prilipdyta amato vaikus mokančioms mokykloms. Per daugybę metų nusistovėjo toks keistas požiūris, jei jau vaikui nesiseka mokslai, tai tada – nors į „profkę“. Ir dažnai Lietuvoje nesi rimtai vertinamas, jei neturi „aukštojo“. Na tai kas, kad tas tavo aukštasis iš kažkelinto šalies universiteto vadybos krypties. Svarbu universiteto išduotas diplomas. O be reikalo.

Profesinė mokykla gali būti ta mokykla, kurioje žmogus įgyja praktinių pasirinktos specialybės žinių. Čia turi būti rengiami specialistai, kurių šiandien reikia verslui. Profesinėse mokyklose amato turi mokytis ne tie, kurie „niekur kitur neįstojo“, o tie, kurie mato save sėkmingais praktikais. Kad Lietuvoje šis požiūris keistųsi, prisidėsiu asmeniškai.

Lietuvos darbo rinkos kuriozai

Paklausite, kodėl man parūpo profesinio mokslo kokybė? Atsakymas paprastas. Todėl, kad tikiu, jog būtent ši švietimo sistemos grandis gali padėti atsikratyti darbo rinkoje atsiradusius dviejų, atrodo, nesuderinamų reiškinių. Lietuvoje trūksta ir darbo vietų, ir darbuotojų. Kyla logiškas klausimas. Ar tie, kurie niekaip negali rasti darbo, negalėtų įsidarbinti tose įmonėse, kurios niekaip neranda darbuotojų? Pasirodo, ne.

Gavę universitetinį išsilavinimą, žmonės dažniausiai neįgyja jokių praktinių žinių. O tik su teorijomis, jei neketini siekti akademinės karjeros, darbo rinkoje toli nenuvažiuosi.

Pernai 1500 universitetų absolventų Lietuvoje, gavę universitetų diplomus, įstojo į profesines mokyklas. Po universiteto – į profesinę? Kam, kodėl? Todėl, kad gavę universitetinį išsilavinimą, žmonės dažniausiai neįgyja jokių praktinių žinių. O tik su teorijomis, jei neketini siekti akademinės karjeros, darbo rinkoje toli nenuvažiuosi.

Geriausias dvidešimto amžiaus pasaulio investuotojas Warrenas Edwardas Buffettas mėgo sakyti: „Rizika atsiranda iš to, kad nežinai ką darai“. Jokie mokslai nepadės, jeigu tu nežinai, kaip naudotis įgytomis žiniomis. Ne diplomas yra tikrasis turtas kuriant savo profesinę ateitį ar verslą, o žinios, gautos praktikoje.

Iš visų kampų girdisi: trūksta IT, inžinerinių tinklų ar kitų technologijų sričių specialistų... Visi emigravo, nebėra kam Lietuvoje dirbti. Aišku, emigracijos įtakos mūsų darbo rinkai nenuneigsi.

Bet tai, kad nesugebame paruošti naujų technologijų profesionalų, yra akmuo tiek į valstybės švietimo politikos, tiek į verslo daržą. Valstybė turi matyti realią padėtį ir rodyti paramą intensyviam privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimui, technologinės pakraipos praktinių studijų stiprinimui. O verslas turėtų atverti savo duris ir priimti praktikuotis žmones, besimokančius profesijos.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min