Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antanas Matulas: Sveikatos apsauga turi prasidėti anksčiau nei liga

Šaltinis: 15min
0
A A

Ne vienerius metus visos Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos savo rinkimų programose numato priimti esminius sisteminius sprendimus, kurie padarytų sveikatos sistemą skaidresnę, palankesnę visuomenei, konkurencingesnę.

 

Tačiau patekusios į valdžią, t.y. gavusios teisę vadovauti Sveikatos apsaugos ministerijai, pasiūlyti tokių sprendimų nesiryžta. Panašiai atsitiko ir šioje kadencijoje. Todėl Seimo Sveikatos reikalų komitetas ėmėsi iniciatyvos, parengė ir pateikė Seimui svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo  projektą, kuriuo buvo siūloma sveikatos sistemą padaryti skaidresnę. Deja, po pateikimo vieno balso skirtumu Seimas nepritarė įstatymo projektui ir grąžino jį tobulinti.

Gali būti, kad tokį Seimo sprendimą nulėmė kai kurių opozicinių partijų staigus nuomonės pakeitimas po to, kai viešumoje pasirodė naujausi partijų reitingų visuomenės apklausos rezultatai.

Kuo rūpinasi ir ką primiršo Sveikatos apsaugos ministrai

Prieš keletą metų socialdemokratai Valstybinę ligonių kasą (VLK) perdavė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), ji tapo eiliniu ministerijos padaliniu. Valstybinė ligonių kasa valdo Privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, kuriame yra per 4 milijardai litų. Todėl atsitiko taip, kad ministerija formuoja sveikatos politiką, panaikinus apskritis yra daugelio sveikatos priežiūros įstaigų steigėja, taip pat aktyviai dalyvauja skirstant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas. Iškyla didžiulė grėsmė, kad bus supainiojami viešieji ir privatūs interesai.

Pavyzdžiui, pastebėta, kad skirstant pinigus dažnai daugiau lėšų per valstybines programas, taip pat sudarant sutartis dėl paslaugų apmokėjimo gauna tos įstaigos, kurių steigėjas yra SAM. Na, o tai, ką ministerija pirmiausia turėtų daryti, t.y. formuoti sveikatos politiką ir rengti įvairius teisės aktus, stringa: antra sesija Sveikatos reikalų komitetas negauna iš ministerijos tų įstatymų projektų, kuriuos Vyriausybė numačiusi teikti Seimui svarstyti. Tačiau, atrodo, ministerija noriai dirba kitą darbą: dalyvauja skirstant PSDF lėšas, įtraukiant ar išbraukiant vieną ar kitą vaistą į sąrašus, vykdant centralizuotus pirkimus. Akivaizdu, kad strateginiams tikslams SAM pritrūksta laiko.

Keturi įstatymo projekto tikslai

SRK vardu subūriau darbo grupę ir parengėme Sveikatos draudimo įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymą. Jo pagrindinis tikslas – atskirti Valstybinę ligonių kasą nuo ministerijos tam, kad būtų atskirtos politikos formavimo ir vykdomosios valdžios funkcijos. Pagal įstatymo projektą, Valstybinė ligonių kasa turėjo tapti vyriausybei pavaldžia institucija. Jos direktorių tokiu atveju skirtų Vyriausybė.

Antras tikslas – įstatymo projekte numatyta visiškai pagal kitą principą formuoti Privalomojo sveikatos draudimo tarybą (PSDT). Šiuo metu PSDT prie Valstybinės ligonių kasos yra kaip patariamasis organas, kuriame yra 15 žmonių. 11 iš jų medikai. Susidarė uždaras ratas, sakyčiau, netgi klanas, kai sveikatos apsaugos viceministrė, vadovaujanti PSD tarybai, sprendžia klausimus ir teikia juos balsuoti, o balsuoja už juos medikai ir įstaigų vadovai, kurių steigėja yra pati SAM. Taryboje nėra arba netinkamai atstovaujamos kitos visuomenės grupės.
Kitose šalyse, pavyzdžiui Estijoje, Slovėnijoje, Sveikatos draudimo tarybą sudaro ne suinteresuoti asmenys. Į ją įtraukiami ne tik medikai, o daugiau visuomenės atstovų: sveikų žmonių, visuomeninių organizacijų, jaunimo, žemdirbių atstovai. Reikia keisti tokią sistemą, kokia veikia Lietuvoje – kai Sveikatos draudimo fondui atstovauja vien pacientai ar gydytojai.

Išanalizavę tų šalių, kurios rodomos pavyzdžiu, kaip tinkamiausiai atstovaujančios žmonių interesus sveikatos draudimo srityje, patirtį, pateikėme įstatymo projektą. Jeigu jam būtų pritarta, taryba būtų sudaryta trišaliu principu: joje darbuotųsi 12 narių. Keturi būtų renkami iš apdraustų žmonių interesus ginančių organizacijų, keturi – darbdavių organizacijų, keturi – valstybės institucijų atstovai. Iki šiol PSD taryboje nebuvo sveikų žmonių visuomeninių organizacijų atstovų, todėl  ligų profilaktikai, prevencijai, sveikatingumo programoms realiai nebuvo skiriamas prioritetas.

Trečias tikslas būtų – aiškiai reglamentuoti, kaip naudojamos PSD fondo rezervo lėšos. Pamenate skandalą, kai ministras pasakė, kad sukauptos rezervo lėšos negali būti laikomos banke kaip terminuotas indėlis? Kilo problemų, kas ir kaip tas lėšas gali skirstyti, kam panaudoti. Mes siūlome tiksliai reglamentuoti rezervo lėšų panaudojimą. Fondo lėšos būtų suskirstytos į dvi dalis: pagrindinė rezervo dalis, ne didesnė kaip 6 proc., ir rizikos valdymo dalis, rezervas, viršijantis 6 proc. Pastarąsias lėšas galėtų skirstyti VLK  direktorius ir SAM ministras PSDF tarybos pritarimu. O pagrindinę dalį galėtų skirstyti tik Vyriausybė ypatingais atvejais.

Ketvirtas tikslas – atskirti VLK nuo SAM, kad ministras tik politinėmis priemonėmis, įstatymų numatyta tvarka galėtų kištis į lėšų skirstymą. VLK taptų Vyriausybei pavaldžia institucija su penkiais teritoriniais padaliniais – teritorinėmis kasomis. Tačiau SRK nuomonė išsiskyrė su SAM. Ministerija siūlo dar labiau centralizuoti VLK, panaikinti teritorines ligonių kasas, atimti iš jų audito funkciją.

Per mažai lėšų skiriama ligų prevencijai ir sveikai gyvensenai

Studijuojant gautą iš SAM medžiagą, kaip kito per paskutinius metus finansavimas gydymo įstaigoms, ligoninėms ir poliklinikoms, matome, kad nuo 2000 metų 3-4 kartus išaugo didelių įstaigų finansavimas ir tik 1-2 kartus didėjo mažesnių rajono ligoninių ir poliklinikų finansavimas. Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Kupiškyje, Akmenėje, Skuode, ligoninių biudžetai per tą laiką netgi sumažėjo! Jeigu nepriimsime įstatymo pataisų ir paliksime tokią pačią sistemą, gali atsitikti taip, kad po kelerių metų nebus įmanoma išlaikyti rajono ligoninių. Akivaizdu, kad šis sisteminis įstatymas sveikatos sistemą padarytų skaidresnę, sąžiningesnę.

Be to, kaip minėjau anksčiau, pernelyg didelę įtaką PSD taryboje turi medikai ir pacientų organizacijos, ligoninių išlaikymui ir gydymui skiriama tendencingai daugiau lėšų negu sveikatingumui, ligų profilaktikai, prevencijai. Daugelyje šalių ligų prevencijai skiriama iki 5 proc. PSDF lėšų, mes skiriame vos 1 proc. Mokslininkai skelbia absoliučiai žinomas tiesas – žmogaus sveikata nuo medikų priklauso daugiausia 15 proc., o 70 proc. lemia aplinka, mityba, gyvenimo būdas. Tam, kas tik 15 proc. lemia žmogaus sveikatą, skiriama didžioji dalis PSDF lėšų! Tai neteisinga. Sveikatos apsauga turi prasidėti ne susirgus, o gerokai prieš ligą.

Įstatymo iniciatorius Seimo Sveikatos reikalų komitetas patobulins Seimo grąžintą įstatymo projektą ir artimiausiu metu jį vėl teiks svarstyti Seimui.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min