Šie įtrūkimai kol kas vos matomi, tačiau juos galima interpretuoti kaip koalicijos „statybų“ broko pasekmę bei įspėjimą, jog koalicijos pastatas gali iki sekančių Seimo rinkimų ir neišstovėti.
Kokia tų „įtrūkimų“ priežastis? Galima numanyti, jog koalicijos pastato silpnąja grandimi tapo jį „betonuojanti“ jėga – Tautos prisikėlimo partija (TPP).
Koalicijos pastatas gali iki sekančių Seimo rinkimų ir neišstovėti.
Kiti koalicijos dalyviai – liberalai ir konservatoriai – su tam tikru nepasitikėjimu žiūri į šiuos naujuosius politinės scenos veikėjus. Prisiminkime, jog TPP lyderis Arūnas Valinskas, nežiūrint į koalicijos pasiektą susitarimą, buvo išrinktas Seimo pirmininku tik iš antro karto. Be to, per kelias savaites po išrinkimo jis jau spėjo pagarsėti siekiais įvesti Seime naują tvarką. Pirmiausiai A.Valinskas inicijavo draudimą žurnalistams dirbti Seimo tualetuose ir restorane, o vėliau, įtartas seimūnų nevaržomo girtavimo protegavimu, inicijavo ir draudimą parlamento pastate prekiauti visų rūšių alkoholiu (tačiau nedraudžiant jo vartojimo). Tačiau tokia Seimo pirmininko veikla neatrodo rimtai ir kelia juoką net kai kuriems koalicijos atstovams.
Nesutarimai su TPP atsispindi ir kitose plotmėse. Praėjusį ketvirtadienį teikdamas prezidentui Valdui Adamkui ministrų kandidatūras paskirtasis premjeras Andrius Kubilius taip ir nepateikė į Aplinkos apsaugos ministerijos vadovo postą Tautos prisikėlimo partijos siūlomo prieštaringai vertinamo buvusio Neringos vicemero Arūno Burkšo kandidatūros.
Be to, koalicijos pastato įtrūkimų priežastis gali būti ir „fundamento defektas“ – nors konservatoriai ir liberalai atstovauja dešiniąsias politines jėgas tarp jų yra ir rimtų ideologinių skirtumų. Tad klausimas apie koalicijos pastato ilgaamžiškumą tik iš pirmo žvilgsnio gali skambėti kaip neaktualus.
