Tačiau atidžiau pažvelgus į jį kyla klausimų dėl sukelto ažiotažo. Visų pirma liejamos krokodilo ašaros, kad esą Lietuvoje įvedama cenzūra, atsiranda talibanas, įsivyrauja moralizmo diktatūra ir panašiai. Tokie teiginiai kelia nuostabą, nes Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymas Lietuvoje galioja nuo 2002 metų, ir niekas triukšmo dėl to nekėlė, nors kai kurios kritikuotos nuostatos jau figūravo ir senoje redakcijoje.
Stebina, kad įstatymo kritikai neatsižvelgia į tarptautinę praktiką. Pakanka pažiūrėti amerikiečių kuriamus filmus arba serialus paaugliams.
Naujos redakcijos atsiradimą diktuoja naujos mūsų gyvenimo realijos. Kartais susidaro įspūdis, kad įstatymo pakeitimo kritikai gyvena efemeriškoje aplinkoje ir nežino, kuo alsuoja mūsų visuomenė. Pavyzdžiui, tėvai piktinasi, jog dieną įsijungę televizorių jų vaikai gali žiūrėti kartojamus vakaro filmus, kuriuose netrūksta sekso scenų, arba per komercinius TV kanalus transliuojamuose animaciniuose filmukuose stebėti kautynes, sprogimus.
Stebina, kad įstatymo kritikai neatsižvelgia į tarptautinę praktiką. Pakanka pažiūrėti amerikiečių kuriamus filmus arba serialus paaugliams. Tiesa, juose nemažai kalbama apie seksą, bet seksualinių scenų pabrėžtinai vengiama, nes tai riboja paauglių auditorijai skirtos produkcijos tiražavimo taisyklės. Štai skandalingojo Sachos Barono Coheno naujojo filmo "Bruno", pasakojančio apie austrą gėjų, bandantį užkariauti Ameriką, kūrėjai iškirpo sceną, kurioje pagrindinis herojus mylisi su savo partneriu, taip pat sceną svingerių vakarėlyje. Priežastis paprasta: norima, kad į kino sales galėtų patekti ir penkiolikmečiai. Lietuvos pseudoliberalai ironizuotų, esą keturiolikmetis galės lengvai atsisiųsti filmą iš interneto ir jokie draudimai nieko nepadės... Vis dėlto senas teisines tradicijas turinčių JAV ir Didžiosios Britanijos piliečiai bei įstatymų leidėjai taip nemano, nes ten viešosios informacijos ribojimai yra natūralūs.
Šiek tiek keistokai atrodo perdėta reakcija į plačiai nuskambėjusią įstatymo nuostatą apie homoseksualių, biseksualių ar poligaminių santykių propagavimą. Akivaizdu, jog įstatymas kalba apie propagavimą, o ne apie paprasčiausią informacijos skleidimą. Kažin kodėl įstatymo kritikai "nepastebi", kad tame pačiame įstatymo straipsnyje nurodoma kaip neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija, "kuria tyčiojamasi ar niekinama dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų". O gal sąmoningai nenorima pastebėti? Pagaliau, ar šis triukšmas (ypač tarptautinis) rodo rimtą susirūpinimą dėl kokių nors netikslių formuluočių, ar čia esama lobistinių gėjų organizacijų įtakos?
Ko gero, pats didžiausias šio įstatymo netobulumas, kad kažin ar jis bus praktiškai įgyvendintas.
Daug karikatūrinių spekuliacijų sulaukė ir įstatymo nuostata dėl paranormalių reiškinių, sudarant jų tikrumo įspūdį. Rimtu veidu dėstoma, kad bus uždraustos pasakos apie skraidančius kilimus ar burtininką Harį Poterį. Vėl tereikia atsiversti 2 įstatymo straipsnį, kuris aiškiai apibrėžia, kas yra paranormalus reiškinys. Jį perskaičius tampa aišku, jog kalbama apie ekstrasensorikos populiarinimą, kurio pasitaiko paauglių spaudoje.
Ko gero, pats didžiausias šio įstatymo netobulumas, kad kažin ar jis bus praktiškai įgyvendintas. Prisiminkime prieš trejus metus įsigaliojusias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios skelbė, kad viešosios informacijos rengėjai "neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama kaip pramoga arba kaip tyrimo objektas. Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai, chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų ir panašiai". Tačiau neteko girdėti, jog būtų nubausta bent viena žiniasklaidos priemonė, nors į mūsų sąmonę ir toliau kemšama lengvatikystė bei šarlatanizmas. Tik kartais kokia laidos vedėja koketiškai nusišypso iš televizorių ekranų ir tarsi netyčia primena, kad galime tuo netikėti. Ir viskas. Ar panašus likimas laukia ir dabar taip aptariamo įstatymo?
