Sekite 15min Google
Ateinančių metų pirmą pusmetį derybas ir kompromisų paiešką tarp 27 ES valstybių narių koordinuos ne kas kiti, o mūsų valstybės politikai, ministrai, diplomatai, valstybės tarnautojai.
Tokiais atvejais sakoma, kad valstybė stoja prie ES vairo. Tai skamba įspūdingai, tačiau palyginimą reikia vertinti atsargiai. Pirmininkaujanti valstybė neįgyja teisės viena spręsti, kuria kryptimi turi judėti Europa. Ji negali kitoms šalims primesti savo pozicijos ar Europos darbotvarkės paversti vien nacionalinių pageidavimų sąrašu.
Vis dėlto pirmininkavimas – tai ne vien reprezentacinė pareiga. Nedidelei valstybei tai reta proga parodyti diplomatinius gebėjimus ir skleisti idėjas.
Lietuvai tokia galimybė tenka sudėtingu metu. Europos darbotvarkėje išliks karas Ukrainoje, ES saugumo stiprinimas, santykiai su Jungtinėmis Valstijomis, ekonominis konkurencingumas, energetinis atsparumas, ES plėtra ir derybos dėl naujojo daugiamečio biudžeto. Nuo priimtų sprendimų priklausys ir Lietuvos saugumas, ekonomika, ateitis.
Todėl esminis klausimas yra ne tai, ar pirmininkavimas suteiks Lietuvai daugiau matomumo. Neabejotinai suteiks. Kur kas svarbiau, ar Lietuva sugebės šį matomumą paversti apčiuopiamais ir ilgalaikiais rezultatais.
Pirmininkavimo principai
ES Tarybai valstybės narės pirmininkauja paeiliui po šešis mėnesius. Pirmininkaujanti šalis organizuoja ir veda Tarybos posėdžius, padeda valstybėms derinti pozicijas, rengia kompromisinius pasiūlymus ir Tarybos vardu dalyvauja derybose su kitomis ES institucijomis. Jos užduotis yra ne diktuoti sprendimus, o sudaryti sąlygas jiems atsirasti.
Tai ypač svarbu Sąjungoje, kur vienu klausimu gali susidurti labai skirtingi 27 valstybių interesai. Tai, kas aktualu valstybei prie rytinės ES sienos, ne visada vienodai vertinama Portugalijoje ar Ispanijoje. Pietų Europos valstybėms ypač svarbi migracija ir Viduržemio jūros regionas, pramoninėms šalims – energetikos kainos ir konkurencingumas, o didelį žemės ūkio sektorių turinčioms valstybėms – būsimojo ES biudžeto sprendimai.
Pirmininkaujanti šalis turi šiuos interesus išgirsti, suderinti ir pasiūlyti sprendimą, kuriam galėtų pritarti valstybės narės. Todėl sėkmingas pirmininkavimas matuojamas ne tuo, kaip garsiai valstybė kalba apie savo prioritetus, bet tuo, kiek realių susitarimų jai pavyksta pasiekti.
Neutralios tarpininkės vaidmuo nereiškia, kad nacionaliniai interesai tampa nesvarbūs. Pirmininkavimas suteikia valstybei daugiau galimybių atkreipti partnerių dėmesį į problemas, kurias ji geriausiai išmano. Lietuva geriau išmano Rusijos keliamą grėsmę, paramos Ukrainai svarbą, gali pabrėžti Europos gynybą, rytinės sienos apsaugą, energetinį atsparumą.
Pirmininkavimo įtaką lemia ne valstybės dydis, o pasirengimas, diplomatinis profesionalumas, aiškūs prioritetai, gebėjimas burti partnerius. Maža valstybė gali padėti pasiekti sprendimus, kurie be jos pastangų būtų atidėti arba apskritai nepriimti.
Pirmininkavimo nauda Lietuvai
Pirmininkavimo laikotarpiu mūsų šalyje vyks politiniai susitikimai ir konferencijos, atvyks ES institucijų, valstybių narių, ekspertų, verslo ir žiniasklaidos atstovų. Tai proga pristatyti Lietuvą kaip kompetentingą partnerę, gebančią vadovauti sudėtingoms deryboms.
Pirmininkavimo metu Lietuvos politikai, diplomatai, ekspertai nuolat dirbs su kitų valstybių bei ES institucijų atstovais. Šie ryšiai nesibaigs paskutinę pirmininkavimo dieną. Jie gali padėti ir vėliau, kai Lietuvai reikės partnerių paramos saugumo, energetikos, finansavimo ar kitais klausimais.
Pasirengimo ir pirmininkavimo metu sukaupta patirtis sustiprina viešąjį sektorių, plečia pareigūnų derybinius gebėjimus ir leidžia valstybės tarnybos korpuse geriau suprasti, kaip priimami sprendimai Europoje.
Nė viena iš šių naudų neatsiranda savaime. Pirmininkavimas pareikalaus finansinių, administracinių, žmogiškųjų išteklių. Jeigu valstybė apsiribos sklandžiu renginių organizavimu, bus galima kalbėti apie gerai atliktą techninį darbą, bet nebūtinai apie politinę sėkmę. Jeigu Lietuva tikisi ne tik sklandaus renginio organizavimo, bet ir politinio rezultato, diplomatinės sėkmės, reikia iš anksto apsibrėžti tikslus.
Lietuvos pirmininkavimo prioritetai
Mūsų geografinė padėtis lemia, kad Europos saugumo sprendimai turi tiesioginę įtaką Lietuvos žmonėms. Pirmininkavimas suteiks galimybę siekti, kad grėsmės rytiniame ES pasienyje būtų suvokiamos ne kaip kelių regiono valstybių rūpestis, o kaip bendras Europos iššūkis. Tam nepakaks vien įvardyti grėsmes: Lietuva turės įtikinti partnerius, kad investicijos į rytinės sienos apsaugą, karinį mobilumą, gynybos pramonę ir kritinės infrastruktūros atsparumą yra naudingos visai Sąjungai.
Parama Ukrainai neišvengiamai liks viena ryškiausių temų. Tačiau 2027 metų aplinka gali būti kitokia nei šiandien. Karo eiga, Jungtinių Valstijų vaidmuo, Europos valstybių vidaus politika ir visuomenių nuovargis gali paveikti ES vienybę. Lietuvos užduotis bus ne tik kartoti jau žinomą poziciją, bet ir išlaikyti praktinį Europos įsipareigojimą Ukrainai – nuo finansinės ir karinės paramos iki derybų dėl narystės. Ir reikės kalbėti ne tik bendraminčiams. Reikės argumentų, kurie būtų įtikinami ir valstybėms, kurių visuomenės karą jaučia nedaug arba įsipareigojimus vertina skeptiškiau.
ES plėtra taip pat neatsiejama nuo saugumo. Lietuva nuosekliai remia Ukrainos, Moldovos ir kitų kandidačių europinę perspektyvą, tačiau politines ambicijas reikės paversti praktiniais sprendimais. Naujų valstybių priėmimas reikalauja ne tik kandidačių reformų, keistis turės ir pati Sąjunga: jos biudžeto sudarymo principas, sprendimų priėmimo tvarka, žemės ūkio ir sanglaudos politika. Postūmis derybose ir aiškesnis tolesnis kelias pirmininkaujant būtų tikra Lietuvos sėkmė.
Saugumas neapsiriboja gynyba. Europa negali būti politiškai stipri, jeigu jos ekonomika praranda konkurencingumą, energetika išlieka pažeidžiama, o technologijų srityje didėja priklausomybė nuo kitų pasaulio regionų. Todėl darbotvarkėje svarbią vietą užims ekonominis atsparumas, inovacijos, energetinis saugumas, bendrosios rinkos stiprinimas, sąlygos verslui. Lietuvai svarbu parodyti, kad Europos konkurencingumas yra ne vien didžiųjų valstybių pramonės klausimas. ES sprendimai dėl reguliavimo, energijos kainų, kapitalo ir skaitmeninės ekonomikos tiesiogiai veikia ir Lietuvos įmones.
Vienas sudėtingiausių Lietuvos pirmininkavimo klausimų bus 2028–2034 metų Europos Sąjungos biudžetas. ES lėšos daro įtaką mūsų infrastruktūrai, regionams, žemės ūkiui, energetikai, mokslui ir verslo investicijoms. Kartu Lietuva sieks, kad bendrame biudžete pakankamai dėmesio būtų skiriama saugumui ir rytinės ES sienos apsaugai.
Čia išryškės pirmininkavimo dilema. Lietuva turės nacionalinių interesų, tačiau kartu privalės vadovauti visų valstybių deryboms ir išlikti patikima tarpininke. Pernelyg akivaizdus savo pozicijos protegavimas mažintų partnerių pasitikėjimą. Kita vertus, geras derybų proceso išmanymas ir glaudesni ryšiai suteiks galimybę tiksliau bei įtikinamiau ginti Lietuvai svarbius argumentus.
Todėl sėkmę lems ne prioritetų skaičius. Svarbiausia bus iš gausios Europos darbotvarkės pasirinkti kelis tikslus, aplink juos suburti partnerius ir pasiekti rezultatų, kuriuos būtų galima įvardyti ir pasibaigus šešių mėnesių kadencijai.
Šiuo atveju padės 2013 metų Lietuvos patirtis. Tuomet mūsų šalis pirmą kartą pirmininkavo ES Tarybai, užbaigė derybas dėl 2014–2020 metų daugiamečio biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų. Vilniuje taip pat vyko Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas. Tuometinis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos susitarimą su ES. Šio įvykio geopolitinė reikšmė buvo milžiniška, nes netrukus prasidėjo Maidanas. Tai primena, kad pirmininkaujanti valstybė gali sudaryti politines sąlygas, tačiau kontroliuoti visų proceso dalyvių – ne.
Nauda visiems Lietuvos žmonėms
Šalia išauginto valstybės prestižo tarptautinio matomumo ir sustiprintos diplomatinės įtakos pirmininkaujant, daugeliui gyventojų svarbiau, kaip tai pakeis jų kasdienį gyvenimą.
Pirmininkavimo pradžia savaime nepadidins atlyginimų, nesumažins kainų ir nesukurs papildomų socialinių garantijų. Didžioji visuomenės dalis veikiausiai tiesiogiai nepajus, kad Lietuva pusmetį vadovauja ES Tarybos darbui. Vis dėlto tuo metu svarstomi sprendimai gali turėti konkrečių ilgalaikių pasekmių.
Pirmiausia tai pasakytina apie saugumą. Jeigu Lietuvai pavyktų sustiprinti europinį dėmesį rytinės sienos apsaugai, kariniam mobilumui, gynybos pramonei ir kritinės infrastruktūros atsparumui, tai būtų tiesioginė investicija į mūsų valstybės saugumą. Žmonės gali nieko nežinoti apie diplomatines derybas, tačiau jų rezultatą pajus per praktinius sprendimus vėliau.
Nuo derybų dėl ES biudžeto rezultatų priklausys finansavimas Lietuvos keliams, geležinkeliams, energetikos projektams, žemės ūkiui, regionams, mokslui ir verslui.
Naudos atneš ir didesnis valstybės matomumas. Lietuvoje vyksiantys susitikimai pritrauks užsienio delegacijų, žiniasklaidos, ekspertų ir verslo atstovų. Tai suteiks galimybių turizmo, renginių organizavimo, paslaugų sektoriams.
Bene reikšmingiausia nauda bus mažiau matoma. Lietuva pusmetį turės išskirtinę galimybę aiškinti kitoms ES valstybėms, kodėl mūsų regionui svarbūs klausimai turi rūpėti visai Europai. Jeigu Lietuvos saugumo problemos bus įtvirtintos ilgalaikiuose ES sprendimuose ir finansiniuose planuose, pirmininkavimo poveikį visi patirs gerokai ilgiau nei šešis mėnesius.
Pirmininkavimo vertinimas
Pirmininkavimas ES Tarybai nėra simbolinis apdovanojimas ar laikinas leidimas vadovauti Europai. Tai atsakomybė, reikalaujanti laikytis principinių pozicijų kartu ieškant kompromisų. Mažai valstybei narystė ES suteikia daugiau įtakos, nei ji jos turėtų veikdama viena. Pirmininkavimas šią galimybę trumpam dar labiau išplečia.
Lietuva negalės pasirinkti visų klausimų, kurie atsidurs ant derybų stalo. Tarptautiniai įvykiai gali pakoreguoti net kruopščiausiai parengtą darbotvarkę. Tačiau valstybė gali pasirinkti, kaip į juos reaguos: ar apsiribos techniniu proceso administravimu, ar gebės pasiūlyti sprendimus ir sutelkti partnerius jiems priimti.
Lietuvos sėkmės nereikėtų matuoti surengtų konferencijų, priimtų delegacijų ar žiniasklaidos publikacijų skaičiumi. Vertinimo kriterijus bus paprastesnis: ar per šešis mėnesius pavyko pasiekti prioritetinių susitarimų?
Esminis artėjančio Lietuvos pirmininkavimo klausimas yra ne tai, ar būsime matomi. Būsime. Klausimas – dėl kokių rezultatų būsime prisimenami.
