Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Artūras Černiauskas: Profesinės sąjungos „žmogų ginančiai“ Vyriausybei – progreso stabdis?

Šaltinis: 15min
0
A A

Artūras Černiauskas Panašu, kad diskusijos ir ginčai dėl naujojo Darbo kodekso pasiekė piką. Tiek darbinį, tiek emocinį. Mes, profesinės sąjungos, atstovaujančios darbo žmonėms, priverstos piketuoti. Kodėl? Nes valdžios atstovai, pažaidę demokratiją, spjovė į procedūras ir pradėjo elgtis taip, kaip jiems labiausiai patinka – kaip elgtasi ir 2008 metais, pagarsėjusiais „naktine mokesčių reforma“. Tai yra – jie žino, ko reikia Lietuvos žmonėms. O jeigu tai kam nors nepatinka, tai tik todėl, kad jis „nesupranta, kaip bus gerai“.

Panašu, kad 25 metus plėtoję demokratiją ir mėgindami grąžinti pagarbą žmogui mes nuėjome visiškai nedaug. 

Kodėl mėtausi tokiomis bjauriomis mintimis?

Todėl, kad stebint, kaip viešojoje erdvėje mėginama „susidoroti“ su profesinėmis sąjungomis, jau matau „sistemą“ – pateiksiu kelis žingsnius, kurių ėmėsi Vyriausybė dėl jai nepalankių profesinių sąjungų. 

Šiandien premjeras vienoje iš radijo laidų pasakė, kad naujasis Darbo kodeksas negali būti derinamas kokius dvejus metus. Na, taip – kol kas jis išvis derinamas tik 3 mėnesius! ir dar mažiausiai 6 reiktų, kad dirbdami dideliu tempu rastume kuo daugiau kompromisų. 

Vietoj to, kad būtų rasti keli mėnesiai dokumentui, kuris turi įtakos 2 milijonams Lietuvos gyventojų, valdžios atstovai bei kodekso kūrėjai skiria aibę pastangų oponentams juodinti. Tai yra – profesinėms sąjungoms. 

Vietoj to, kad būtų rasti keli mėnesiai dokumentui, kuris turi įtakos 2 milijonams Lietuvos gyventojų, valdžios atstovai bei kodekso kūrėjai skiria aibę pastangų oponentams juodinti.

Koks buvo pirmas šūvis? Ogi pasakyti, kad profesinės sąjungos priešinasi tam, ko net nežino. Ir tai premjeras pasakė tuomet, kai naujasis Darbo kodeksas nebuvo pateiktas niekam, išskyrus jo suburtai darbo grupei.

Keistas šūvis. Bet koks jo tikslas? Akivaizdu – pradėti formuoti nuomonę, kad profesinės sąjungos „kabinėjasi lygioje vietoje“.

Tačiau argumentai nesuveikė. 

Tada imtasi kito – kad Lietuva yra labai atsilikusi darbo santykių reglamentavimu ir net įvairios Europos institucijos kritikuoja Lietuvą bei ragina ją keistis. 

Kitaip sakant, jeigu tu priešiniesi dokumentui, kuris naikina daugelį darbuotojų teisių ir garantijų, tu parodomas jau beveik ir kaip tarptautinis nenaudėlis, ir darantis gėdą Lietuvai Europoje. 

Lietuvos žmonėms kur kas svarbesnė jų ateitis, o ne tai, ką apie mus mano kažkur, tarkim, Briuselyje. 

Nesuveikė ir tai. Nes Lietuvos žmonėms kur kas svarbesnė jų ateitis, o ne tai, ką apie mus mano kažkur, tarkim, Briuselyje. 

Tada ištrauktas paskutinis koziris – pradėta žaisti korta, kad „profesinės sąjungos juk vienija tik 10 proc. dirbančiųjų. Tad jos atstovauja mažumai“.

Na taip, mūsų tiek – daugiau kaip 100 000. Prancūzijoje profesinės sąjungos vienija 5 proc. dirbančiųjų. Bet tai netrukdo tinkamai bendrauti su valdžia. Kodėl? Todėl, kad valdžia Prancūzijoje tikrai gerbia žmogų. Ir rūpestį demonstruoja ne tik per rinkimus. 

Beje, visos partijos Lietuvoje turi tik apie 60 000 narių. Tačiau save laiko labai įtakingomis. 

Gerbiami oponentai! Baikime užkulisinius žaidimus. Imkimės konstruktyvaus darbo. 

Artūras Černiauskas yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min