Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 2d. 19:10

Artūras Paulauskas: Kiek turėtų kainuoti melagingas skambutis?

Artūras Paulauskas Per praėjusius metus policija užregistravo beveik 70 melagingų skambučių apie padėtus sprogmenis. Pusę iš melagingai skambinusių asmenų policijai pavyko rasti ir pradėti ikiteisminius tyrimus. Per kelis šių metų mėnesius tokių melagingų skambučių — jau daugiau nei 10, dėl 5 pranešimų pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal Baudžiamąjį kodeksą. Lyginant su pernai metais, skambinančiųjų tik daugėja.

Neseniai stebėjome, kaip buvo gelbėjamas tariamai užminuotas Suskystintų dujų terminalas, kai dėl tariamos bombos darbo turėjo visos specialiosios pajėgos — ugniagesiai, policija, medikai, išminuotojai ir t.t. Sukeltas sąmyšis baigėsi šnipštu, tačiau tarnybų sugaištas laikas ir išeikvoti resursai gali taip ir likti neatlyginti.

Baudų viešinimas

Galima pastebėti, kad tokių melagingų skambučių srautas suintensyvėja kai žiniasklaida nušviečia kokį nors panašų įvykį, prekybos centro užminavimą, detaliai nupasakoja situaciją, parodo evakuotus žmones ir kitus melagingo skambučio „sėkmės faktorius“.

Tokių istorijų įkvėpti žmonės pradeda „užminuoti“ viską, kas sutraukia didesnį kiekį žmonių: mokyklas, ligonines, mokesčių inspekciją ir t.t. Ir situacijos kartojasi — pareigūnai važiuoja, tikrina, konstatuoja eilinį faktą apie melagingą skambutį.

Žiniasklaidoje matome, kad melagingų skambučių apie sprogmenis atvejai sulaukia didelio dėmesio, tačiau nieko negirdime apie tolimesnius veiksmus tiriant tą atvejį, o, svarbiausia, dažnai nesužinome, kaip buvo nubaustas pažeidėjas, ar atlyginti patirti nuostoliai.

Baudų ir melagingų pranešimų pasekmes reikėtų viešinti gal net labiau nei pačius incidentus, kad kitiems nebekiltų noras elgtis panašiai.

Dalis melagingai pranešančiųjų apie neva padėtus sprogmenis, matyt, nesusimąsto, kad šiandien pažeidėją galima rasti ir nubausti pakankamai greit, o už tokius darbus gresia baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Baudų ir melagingų pranešimų pasekmes reikėtų viešinti gal net labiau nei pačius incidentus, kad kitiems nebekiltų noras elgtis panašiai. Didelis dėmesys pažeidėjams ir skirtos nemenkos baudos gali tapti efektyvia prevencine priemone atgrasyti norinčiuosius netinkamai juokauti.

Teismai neturi vieningos nuomonės

Kaip rodo Policijos statistika, per 2014 metus policijos pareigūnai surašė beveik 2,5 tūkst. administracinės teisės pažeidimo protokolų, baudžiančių žmones už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą. Tarnybos patyrė nuostolius, eikvojo resursus ir gaišo laiką. Kas atlygins tuos nuostolius?

Ikiteisminiams tyrimams ar administracinėms byloms nukeliavus į teismą, teismų praktika skiriasi. Apylinkės teismas pažeidėjus nubaudžia, tačiau, net esant ieškiniams, nepriteisia nuostolių tarnyboms atlyginimo. Teismas tai traktuoja kaip policijos tiesioginį darbą, už kurį atlygis ir taip gaunamas. Tai reiškia, kad patirti nuostoliai lieka pačių tarnybų reikalas.

Apygardos teismas turi kitokią nuomonę. Čia pažeidėjams skiriama bauda ir priteisiama atlyginti nuostolius tarnyboms, kurios važiavo į melagingą iškvietimą, bet nuostolių atlyginimas yra labai simbolinis — skiriama vos keliasdešimt eurų išlaidoms kurui padengti. Tačiau pačios tarnybos turi pateikti ieškinį nuostoliams atlyginti. Nesant vienodai teismų praktikai, nuostolių atlyginimas nėra traktuojamas kaip privalomas veiksmas skiriant bausmę pažeidėjams.

Laikas didinti baudas

Reikia pripažinti, kad baudos už melagingus iškvietimus šiandien yra labai mažos ir dažnai neatitinka padaryto pažeidimo masto. Nėra normalu, kad jaunuolis, paskambinęs ir „užminavęs“ didelį prekybos centrą, iš kurio reikėjo evakuoti žmones, sutriko parduotuvių veikla, gauna kelių šimtų eurų baudą.

Reikia pripažinti, kad baudos už melagingus iškvietimus šiandien yra labai mažos ir dažnai neatitinka padaryto pažeidimo masto.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. numato, kad „Žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų“.

Baudžiamojo kodekso 285 str. numato, kad „Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“, taip pat baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu“. Tačiau už melagingą skambutį būti nubaustam laisvės apribojimu, turbūt, yra nelabai realu.

Seniai kalbama, kad laikas didinti baudas. Jei keli melagingų skambučių autoriai būtų nubausti tūkstantį eurų siekiančiomis baudomis, taip pat turėtų sumokėti tiek pat tarnyboms, kurios reagavo į melagingą skambutį ir patyrė nuostolių, bei būtų viešai paskelbta apie padarytą pažeidimą ir gautą bausmę, galėtume tikėtis, kad kiti tokių juokelių mėgėjai geriau pagalvos, ar verta trukdyti tarnybų darbą.

Melagingų skambučių srautas jau tampa rimta problema, kurią turime spręsti. Pranešimai apie užminuotus pastatus ar prekybos centrus tampa tokie dažni, kad patys pareigūnai, vykdami į įvykio vietą, jau žino iškvietimo baigtį. Tada prasideda ilgas pažeidėjų išaiškinimo ir nubaudimo procesas, kuris valstybei neduoda tiek naudos, kiek padaro žalos.

Didelės baudos, viešumas ir žalos atlyginimas — tai gali ir turi veikti kaip prevencija.

Artūras Paulauskas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min