Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Artūras Zuokas: Lietuviškos krizės anatomija (II dalis)

Šaltinis: 15min
0
A A

Pirmoje Lietuviškos krizės anatomijos dalyje jau esu rašęs, kaip krizės išvakarėse valstybės biudžeto išlaidos išaugo beveik vienu milijardu litų.

Pirmą komentaro dalį rasite čia.

Tai lėmė Seimo sprendimas nuo 2008 metų padidinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį nuo 442 litų iki 490 litų. Nors Gedimino Kirkilo mažumos vyriausybė tam prieštaravo, bet tuometinė Seimo opozicija – konkrečiai konservatorių frakcija, vadovaujama Andriaus Kubiliaus, nulėmė būtent tokį sprendimą.

Kitas tuometinio Seimo sprendimas padidino valstybės biudžeto deficitą dar 1,2 mlrd. litų, o kartu ir „Sodros“ finansines problemas. Tai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurios padidino motinystės (tėvystės) pašalpų dydžius ir prailgino pašalpų mokėjimo laiką.

Pagal priimtą įstatymą nuo 2008 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ,,Sodra“ įsipareigojo nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis vieneri metai mokėti 100 procentų, iki vaikui sukaks 2 metai – 85 procentus pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Šį įstatymo projektą tuomet pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, tik skirtumas nuo Seime priimto įstatymo buvo toks, kad vyriausybė siūlė pusmečiu trumpesnį mokėjimo laiką.

Galėjo būti dar įdomiau, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas pateikė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą Nr. XP-2486(4), kuris numatė motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą  net tris metus, t.y. iki vaikui sueis 3 metai (kasmet mokėti taip: 100 proc., 85 proc., 50 proc.).

Šiam projektui pritarė ir tuometinis Seimo narys A. Kubilius, tik pasiūlęs įstatymo įsigaliojimo datą nukelti vieneriems metams, t.y. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis kol vaikui sueis treji metai ir yra 50 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, turėjo įsigalioti tik nuo 2009 m. sausio 1 d. Cituoju A.Kubiliaus pasisakymą Seime: A. KUBILIUS (TSF): „...Dėl trejų metų. Mes irgi siūlėme prieš kurį laiką, kad reikėtų pratęsti iki trejų metų, ir A. Sysas dabar prieštarauja.

Aš tiesiog noriu pasakyti ir paklausti A. Syso, kiek dar reikia laiko, kad jis suvoktų, jog tai, ką pasiūlo konservatoriai, reikia priimti greičiau ir mažiau skaudės. Tada bus einama į priekį, nes šį dalyką, kas dabar yra pasiūlyta G. Šileikio, vis tiek reikės priimti, tiktai jūs visi tam dar priešinatės.“

Koks rezultatas? Tais pačiais 2008 metais A. Kubilius tampa premjeru ir prasideda kalbos apie taupymą ir atsakingą valstybės finansų valdymą. Premjeras pradeda sunkią kovą: karpomi ir mažinami motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiai ir trumpinamas  prailgintas pašalpų mokėjimo laikas. Taigi A. Kubilius didžiąją savo premjero kadencijos laiką kovojo su pasekmėmis, kurias pats neatsakingai prieš metus pasėjo.

2010 m. liepos mėnesį Socialinių reikalų ir darbo ministras D. Jankauskas (TS-LKDF) pasiūlė jau antrą kartą motinystės (tėvystės) pašalpų mažinimo pataisas, cituoju: „Lygiai taip pat, suvokdamas atsakomybę, skirtingai nuo to, kaip kai kas prieš keletą metų elgėsi, ir prognozuodamas ateitį ir perspektyvą, turiu teikti sprendimus su visa informacija, ir su tokia, kad pereitais metais Socialinio draudimo fondo biudžete, tai yra „Sodros“ biudžete, kalbėsiu apie faktus, apie dalykus, dėl kurių, matyt, ir ginčytis nebėra galimybės, ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos sudarė apie 800 mln. Lt., išmokos apie 2 mlrd. 200 mln. Lt“.

Ką reiškė Lietuvai ir jos ekonomikai minėti du įstatymai? „Valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio nustatymas“ bei „Ligos ir motinystės socialinio draudimo“ įstatymų pataisos krizės išvakarėse padidino valstybės išlaidas daugiau nei 2 milijardais litų.

Makabriškai skamba pagrindinio 2007-2008 metų valstybės išlaidavimo autoriaus ir išlaidavimo sprendimus nulėmusio tuometinio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovo, neformalaus opozicijos lyderio, dabar premjero Andriaus Kubiliaus 2010 m. ataskaita Seime: ,,Pirmiausia jau 2008 metų pabaigoje reikėjo daryti viską, kad būtų išvengta staigaus biudžeto deficito augimo dėl smunkančio ūkio drastiškai mažėjant biudžeto pajamoms. Tuo reikėjo rūpintis visus 2009 metus.

Tam buvo iš esmės peržiūrėti viešieji finansai – išplėtus mokesčių bazę ir padidinus kai kuriuos mokesčius bei radikaliai karpant valstybės išlaidas“.

Šią savaitę buvo publikuota žurnalo „Veidas“  apklausa, kurioje buvo klausiama: „Kuri partija per pastaruosius 15  metų Lietuvai padarė daugiausiai žalos?“ .

Net 40,6 proc. apklaustųjų, kaip daugiausiai žalos padariusius, paminėjo Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, antroje vietoje atsidūrė Lietuvos socialdemokratų partija – 26,6 proc.

Džiugina tai, kad  Lietuvos žmonės  politinių partijų priimamus sprendimus mato, vertina ir analizuoja.

Laukite tęsinio.
 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min