Tai reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats savaime formaliai vykdomas teisingumas, bet teisingo teismo sprendimo priėmimas. Kodėl aiškiam ir motyvuotam teismo sprendimui labai svarbu kokybiškas visų institucijų (policijos, prokuratūros ir teismų) darbas? Ko šiandien trūksta sklandžiam tarpinstituciniam bendradarbiavimui?
Konstitucijos požiūriu teisingi sprendimai turi būti racionaliai argumentuoti, motyvuoti ir aiškūs. Remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, vienas iš pagrindinių teismo sprendimo kokybės elementų yra sprendimo priėmimas per įmanomai trumpiausią laiką. Kokybišku teismo sprendimu laikytinas tik toks sprendimas, kuriuo įtvirtinama teisinga bylos baigtis.
Kiekvienoje baudžiamojoje byloje siekiant kokybiško teismo sprendimo, priimtino tiek bylos šalims, tiek visuomenei, viso proceso metu būtina užtikrinti aiškumą, skaidrumą, įrodymų rinkimo bei jų ištyrimo teisėtumą. Tai priklauso ne tik nuo individualaus teisėjo, jo gebėjimų ar įvairių kitų išorės veiksnių, tokių kaip įstatyminis reguliavimas, įstatymų kokybė, teismų sistemos finansavimo pakankamumas, bet ir nuo viso baudžiamojo proceso dalyvių bendradarbiavimo.
Kokybiškiems teismų sprendimams baudžiamosiose bylose yra priimti ypatingai svarbūs, efektyvūs ikiteisminiai ir teisminiai bylų nagrinėjimo, bei teismo sprendimų vykdymo procesai. Taigi, aiškiam ir motyvuotam teismo sprendimui labai svarbu kokybiškas visų institucijų (policijos, prokuratūros, teismų, probacijos tarnybų, kitų institucijų) darbas. Jų vaidmuo šiame procese ir atskirose jo stadijose yra pakankamai skirtingas, tačiau indėlis yra neabejotinai svarbus ir būtinas. Tik taip gali būti užtikrintas efektyvus procesas, kurio metu bylos būtų nagrinėjamos teisingai, priimant jose tik kokybiškus teismų sprendimus.
Nepilnamečių asmenų bylose neretai į akis krinta nepakankamas dėmesys apklausų ikiteisminio tyrimo metu tvarkai bei kokybei.
Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, ikiteisminio tyrimo pareigūnas veikia ne vienas. Jis savo veiksmus nuolatos derina su tyrimą kontroliuojančiu prokuroru, kitais ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Jų bendros veiklos teisėtumą kontroliuoja teismas. Tokioje situacijoje sklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, lemia ne tik teisingą bylos išnagrinėjimą, kito teismui perduoto nagrinėti klausimo kuo greitesnį išsprendimą ir įvykdymą, bet ir bausmės paskyrimą per įmanomai trumpiausią terminą nuo nusikalstamos veikos padarymo. Dėl šios priežasties ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros, teismo, sprendimus vykdančių institucijų bei atskirų pareigūnų veiksmų koordinavimas, tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra būtinas ir turėtų būti stiprinamas.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai byla perduodama teismui išsamiai neištyrus bei neaprašius bylos nagrinėjimui teisme reikšmingų aplinkybių. Tai daroma skubotai ir tik todėl, kad tai būtų padaryta kuo greičiau. Tačiau proceso ir jo metu priimamų procesinių sprendimų kokybė negali būti aukojama ir nukentėti dėl proceso greitumo.
Nepilnamečių asmenų bylose neretai į akis krinta nepakankamas dėmesys apklausų ikiteisminio tyrimo metu tvarkai bei kokybei. Ne visuomet yra paisoma principo, kad toks asmuo apskritai viso baudžiamojo proceso metu turėtų būti apklausiamas tik vieną kartą, siekiant užtikrinti nepilnamečio asmens teises ir teisėtus interesus.
Ne mažiau svarbus ir teisingas kardomųjų priemonių parinkimas ankstyvojoje proceso stadijoje ir šių priemonių vėlesnis vykdymas bei kontrolė, kol byla dar neperduota ir neišnagrinėta teisme. Taip pat jei nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis ir pradėta vykdyti paskirta bausmė ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonė. Be to būtina individualiai apsvarstyti ir esant pagrindui parinkti tokią kardomosios priemonės rūšį, kuri užtikrintų nukentėjusiojo interesų apsaugą.
Pavyzdžiui, vienoje byloje, kuri buvo perduota teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, dar nespėjus prasidėti posėdžiui, nukentėjusiosios byloje teismo buvo paprašyta imtis priemonių, kad prieš moterį smurtavęs ir agresyviai nusiteikęs vyras po posėdžio negrįžtų namo. Kaip paaiškėjo teisme, nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtavusiam kaltinamajam, tą pačią dieną paleistam iš sulaikymo, buvo paskirta visiškai netinkama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Kitaip tariant, asmuo buvo įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos, kurioje buvo įvykdyta pati nusikalstama veika ir kurioje gyvena asmuo ir nukentėjusioji. Akivaizdu, kad šiuo atveju pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į kuo greitesnį bylos perdavimą teismui.
Savaime suprantama, kad teismas, turėdamas pareigą šalinti bet kokias prielaidas ir kliūtis kokybiškam procesui vykdyti ir teisingam sprendimui priimti, neabejotinai tokiais atvejais imasi priemonių, siekiant ištaisyti padarytus procesinius pažeidimus ar išspręsti papildomai iškilusius klausimus. Tačiau tokiais atvejais teisminis bylos nagrinėjimas apsunkinamas, nes jis tampa savotiškai dar vienu ikiteisminiu tyrimu jau bylai esant teisme.
Sklandaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nulėmusių ir sklandų teisminį procesą, sektinu pavyzdžiu paminėtina kita byla, kai dėl smurto artimoje aplinkoje tarp nukentėjusiųjų buvo net keli mažamečiai vaikai. Pačio proceso pradžioje bendradarbiaujant su vaiko teisių apsaugos tarnyba bei psichologais buvo suteikta reikiama psichologinė pagalba ir organizuota neatidėliotina apklausa ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamajam iš karto buvo paskirtas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų, bei kartu su jais gyvenančių kitų asmenų, tuo pačiu užtikrinta jo teisė dalyvauti nukentėjusiųjų apklausoje.
Vėliau jau bylai esant teisme minėti nukentėjusieji nebuvo daugiau kviečiami apklausoms, apsiribojant tik jų atstovo dalyvavimu procese bei anksčiau duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu buvo užtikrintas ne tik sklandus bylos nagrinėjimas teisme, bet ir apsaugotos nukentėjusiųjų nepilnamečių teisės ir teisėti interesai, garantuota kaltinamojo teisė į teisingą teismą.
Pateikti pavyzdžiai rodo, kad sklandžiam tarpinstituciniam bendradarbiavimui, kuris padėtų užtikrinti kokybišką bylų nagrinėjimo teisme procesą, trukdo pernelyg formalus įstatymo nuostatų taikymas ikiteisminio tyrimo metu. Kartais ir skirtingas požiūris į situaciją ir jos teisinį reguliavimą bei bendrą viso baudžiamojo proceso tikslą. Reikalinga diskusija tarp teismų ir kitų institucijų paminėtais bei kitais probleminiais klausimais baudžiamajame procese. Siekiant užtikrinti didesnę teismų suformuotų precedentų ir pateiktų išaiškinimų aktualiausiais teisės taikymo klausimais analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sklaidą. Tai leistų tikėtis ateityje išvengti pasitaikančių trūkumų bylose, kurie apsunkina jų nagrinėjimą teisme ir kokybiškų sprendimų priėmimą.
Arūnas Purvainis yra Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas.
