Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 26d. 19:16

Arvydas Anušauskas: „Okupacija“, „trėmimai“ ir kiti istorijos egzaminuose „uždrausti“ žodžiai

Arvydas Anušauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kilus diskusijoms dėl pilietinio pasipriešinimo ir apie atsakingų švietimo institucijų įsijungimą į tokį ugdymą, tiesiog atsiverčiau pastarojo dešimtmečio Nacionalinio egzaminų centro parengtas valstybinio brandos egzamino užduotis. Juk tai taip pat ugdymo dalis, kai norima pasitikrinti mokykloje įgytas žinias konkrečiai suformuluotais klausimais.

Aš suprantu, kad klausimų skaičius yra ribotas (25–30), plius pateikiamų tekstinių ir vaizdinių šaltinių analizė. Bet vis dėlto visada tikiesi, kad XXI amžiaus jaunas Lietuvos pilietis gauna žinių ir apie 1940–1953 m. laikotarpį ir jo apie tai klausiama.

Sutikime, vis tik tas laikmetis buvo išskirtinis – Lietuvos valstybė buvo okupuota, neteko savo nepriklausomybės, jos gyventojus naikino net du okupantai. Ir ką gi? Į egzaminų klausimus atsakinėjantis jaunas žmogus tokių klausimų neranda. Gal bijoma žodžiais holokaustas (genocidas), trėmimai (deportacijos), partizanai (rezistentai) juos išgąsdinti?

Na ne viskas taip blogai, pasakytų kažkas pavartęs tuos klausimus. Štai per dešimtmetį keliuose šimtuose egzaminų klausimų Lietuvos laisvės kovo sąjūdis minimas net keturis kartus: 2018 m. paklausta, kas pagal 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaraciją „atstačius Lietuvos Nepriklausomybę, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina“: ar Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona; ar Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovas Stasys Lozoraitis; ar LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas; ar Pietų Lietuvos partizanų srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas? 2019 m. užduotas iš esmės tas pats klausimas. Na dar 2011 m. egzamine buvo teiraujamasi, kas gi tas „profesionalus karininkas, kuris 1944 m. tapo Vietinės rinktinės bataliono vadu, nuo 1945 m. įsijungė į partizaninį antisovietinį judėjimą, 1949 m. partizanų vadų suvažiavime išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjungos tarybos prezidiumo pirmininku, turėjo aukščiausią partizanų generolo laipsnį“: ar Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, ar Juozas Lukša-Daumantas, ar Adolfas Ramanauskas-Vanagas, ar Jonas Žemaitis-Vytautas. Dar LLKS paminėta viename klausime 2017 m. kaip atsakymo variantas, atsakant į klausimą, kuri organizacija sovietinės okupacijos metais buvo įkurta užsienyje.

Jei kalbėti apie laisvės siekį sovietinės okupacijos metais... pora kartų minimi disidentai ir gal tik vieną kartą, moksleivių analizei pateikiant pirminius šaltinius, buvo analizuojamos 1972 m. Kaune vykusių „Kalantinių“ kontekstas. Tai viskas. Jei spręsčiau pagal egzaminų klausimus ir užduotis, tai manyčiau, jog Lietuvos moksleiviai turi neblogai išmanyti viduramžius ir LDK istoriją. Dar šiek tiek žinoti apie prieš šimtmetį atkurtą Lietuvos valstybę, žinoti Stalino ir Hitlerio kalbas 3-jame dešimtmetyje, išmanyti Sovietų Sąjungos užsienio politiką... O matyti prieš save šaltinį, paimtą iš tremtinio ar politinio kalinio atsiminimų knygos, rezistento dienoraščių bei įvertinti Lietuvos piliečių patirtas netektis – tai jau kažkokia „misija neįmanoma“?

Taip, egzaminų klausimai neatspindi visko, ką jaunas žmogus išsineša iš mokyklos. Daug kas priklauso nuo mokytojų, šeimos, knygų, žingeidumo... To gyvas įrodymas ir savanoriai, einantys į kariuomenę, ir apskritai ateinantis domėjimasis savo valstybės XX amžiaus istorija. Tačiau, mano manymu, tie „valstybinių brandos egzaminų“ klausimai atspindi mūsų pačių brandą. Ką mes suprantame kaip svarbius reiškinius, apie kuriuos reikia kalbėti ir apie kuriuos reikia klausinėti. 2020 m. birželio 15 d. buvo numatyta valstybinio istorijos egzamino data. Labai simboliška data – sutampanti su Sovietų Sąjungos 1940 m. įvykdyta karine Lietuvos okupacija. Ar bus apie tų įvykių kontekstą koks nors klausimas egzaminuose? Sprendžiant iš pastarojo dešimtmečio klausimyno, tai tikrai nebus. Svarbiausia dabar išlaikyti deramą atstumą tarp egzaminuojamųjų ir egzaminuotojo. Ko gero, „kaukės“ egzaminų metu bus geras simbolis to, kaip mes suprantame svarbius dalykus ir ką norime perduoti jaunajai kartai.

Arvydas Anušauskas yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:46
10:38
01:30

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min