Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Arvydas Mockus: Lietuvos ambicija – regioninė lygybė

Šaltinis: 15min
0
A A

Arvydas Mockus Daug ekonomistų sutaria, kad ekonomikos augimas automatiškai nereiškia materialinės gerovės ir socialinės lygybės, o visuomenės gerovė ir klestėjimas dažnai eina koja kojon su socialine lygybe. Skandinavijos valstybių gerovės modelyje labai ryškiai atsispindi ryšys tarp visuomenėje vyraujančio socialinės lygybės ir materialinės gerovės lygio.

Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės regioninės politikos tikslas – socialinės lygybės didinimas ir skurdo mažinimas per užimtumo ir gyventojų pajamų didinimą, vietinių ir užsienio investicijų pritraukimą, verslo ir pramonės stiprinimą. Pasiekimai atsispindi ir Vyriausybės ataskaitoje už 2015 metus.

Per trejus metus rekordiškai išaugo investicijos, ypač šalies regionuose. Pernai investicijos Lietuvoje išaugo 10 % ir sudarė 5,7 mlrd. eurų, o labiausiai džiugina finansų srautai būtent į regionus, kur matomas ekonominis pagyvėjimas: sukurta naujų darbo vietų, didėja atlyginimai.

Užsienio investicijų projektų skaičiumi milijonui gyventojų Lietuva beveik pustrečio karto lenkė Vidurio ir Rytų Europos šalių vidurkius. Pritraukėme 31 projektą, kuris leis sukurti daugiau kaip 2,5 tūkst. darbo vietų arba 50 % daugiau negu 2014 metais. Tai – aukštą pridėtinę vertę kuriančios ir gerai apmokamos darbo vietos. Tiesioginės užsienio investicijos šalyje išaugo nuo 4,1 tūkst. eurų 2012 m. iki 4,6 tūkst. eurų 2015 m. vienam gyventojui.

Nedarbas šalyje sumažėjo nuo 11,7 % 2012 m. iki 8.7 % 2015 m. Net ir regionuose, kuriuose per ekonominę krizę nedarbas buvo didžiausias, jis sumažėjo apytiksliai 3 proc. punktais: Utenos apskrityje nuo 15,1 % iki 12,3 %, Telšių – nuo 14,4 % iki 9,7 %, Alytaus – nuo 14,9 % iki 12,3 %.

Masinė daugiabučių renovacija, šilumos ūkio pertvarka ir demonopolizacija ir kt. sumažino elektros, dujų ir šilumos kainas bei prisideda prie socialinės regioninės lygybės didinimo. 2014–2020 m. finansinės perspektyvos speciali Regionų plėtros programa (3,5 mlrd. Lt), skirta verslo plėtrai ir investicijų pritraukimui, taip pat turės savo poveikį.

Šiaulių regionas, kur Saulės rinkimų apygardoje, esu išrinktas Seimo nariu, užima ketvirtą vietą pagal BVP (7,1 % Lietuvos BVP (2014)); siekiame, kad Šiaulių apskritis pasivytų ekonomiškai stipresnius Vilniaus (40,1 %), Kauno (19.7 %) ir Klaipėdos (11,8 %) regionus. Nedarbas čia krito nuo 11,9 % 2012 m. iki 9 % 2015 m.

Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Šiaulių apskrityje išaugo nuo 636 eurų 2013 metais iki 707 eurų 2014 metais, o vien Šiaulių mieste – nuo 748 iki 966 eurų. Šiuos rodiklius pagerino investuotojai Šiaulių pramoniniame parke ir Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje.

Geriausia gyventi yra toje valstybėje, kurioje yra mažiausiai socialinės, regioninės ir kitokios nelygybės, kur nėra skurdo, nuo visuomenės atskirtų žmonių.

Nemažai prisidėjau prie materalinių investicijų (ypač sveikatos srityje), kurios atėjo į Šiaulius. Paminėsiu kai kurias: Šiaulių reabilitacijos centro renovacijai skirta 600 tūkst. eurų, Jaunųjų gamtininkų centro renovacijai – 436 tūkst., Konsultacijų poliklinikos statybai – 290 tūkst., aikštės šalia Šiaurės Lietuvos kolegijos rekonstrukcijai – 182,5 tūkst., Motinos ir vaiko klinikai – 46 tūkst.. Visada akcentuoju darbų tęstinumą. Pavyzdžiui, Šiaulių reabilitacijos centro renovacijos reikalais pradėjau rūpintis dar būdamas Šiaulių savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininku. Jau tada su kolegomis nemažai padarėme, kad renovacija prasidėtų.

Labai tikiuosi, kad Saulės miestui pavyks susigrąžinti Lietuvos pramonės centro vardą. Dabar pramonės sukuriama bendroji pridėtinė vertė (pagal ekonominės veiklos rūšis) Šiauliuose yra 24–25%, tačiau ji turėtų augti, turint galvoje miesto istorines pramonės tradicijas ir didėjančias investicijas. Dedu asmeniškai pastangas, kad į Šiaulius ateitų Azijos kapitalas su tokiais žymiais prekių ženklais kaip Taivano kompanijos „Asus“, „Acer“ bei „HTC“.

Galiausiai, ir Šiauliuose, ir kituose Lietuvos regionuose socialinis modelis, kurį tikimasi priimti jau birželį, ilgesnėje laiko perpektyvoje turėtų sukurti daugiau gerovės ir socialinės lygybės per naujų darbo vietų steigimą ir gausesnes investicijas į verslą. Be to, tai pristabdytų emigraciją iš regionų į Lietuvos didmiesčius ir į užsienį, o Lietuvos darbo rinką padarytų patrauklesnę emigrantams ir skatintų juos sugrįžti.

Žinoma, ekonomistai taip pat ginčijasi dėl to, kad klasikiniai socialinės (ne)lygybės (pajamų skirtumų) indeksai (kaip S80/S20 ar GINI), kaip ir BVP augimo ar BVP vienam šalies gyventojui rodikliai, nėra labai subtilūs lygybės ir gerovės rodikliai.

Geriausia gyventi yra toje valstybėje, kurioje yra mažiausiai socialinės, regioninės ir kitokios nelygybės, kur nėra skurdo, nuo visuomenės atskirtų žmonių, izoliuotų, negalinčių sau leisti to, ką sau gali leisti dauguma, kur nėra bereikalingų įtampų tarp labiau ir mažiau pasiturinčių šalies gyventojų.

Net turtingiausios pasaulio valstybės (Skandinavijos, Nyderlandai, Liuksemburgas ir kt.) tebekelia sau socialinės lygybės ir gerovės tikslą. Lietuvai, stovinčiai ant naujų parlamento rinkimų slenksčio, tai turi būti didžioji ambicija – ekonomikos augimas su socialine lygybe ir gerove, įskaitant ir regioninę lygybę, nes tik tada Lietuva bus darnesnė, laimingesnė ir saugesnė valstybė.

Arvydas Mockus yra Seimo Ekonomikos komiteto narys, socialdemokratas

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min