Sekite 15min Google
Skandinavija: kariuomenė kaip visuotinė valstybės sistema
Suomija po Šaltojo karo neatsisakė privalomosios karo tarnybos, nors didžioji dalis Vakarų Europos šalių tuo metu kūrė profesionalias kariuomenes. Vyrai privalo atlikti karinę tarnybą, o moterys gali tarnauti savanoriškai. Tarnyba, priklausomai nuo specialybės, trunka 165, 255 arba 347 dienas. Svarbiausia yra ne pats šaukimo faktas. Suomijos modelio esmė – didelis rezervas.
Dėl didelės teritorijos, mažo gyventojų tankumo ir ilgos sienos su Rusija didelė profesionali kariuomenė būtų per brangi alternatyva. Taikos metu didelė kariuomenė yra nereikalinga, kokios reikėtų karo atveju. Tokia sistema leidžia išlaikyti santykinai nedidelę profesionalią kariuomenę, tačiau karo atveju greitai padidinti ginkluotųjų pajėgų dydį.
Švedija turi kiek kitokį modelį. 2010 metais privalomoji tarnyba buvo sustabdyta, tačiau po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2017 metais vėl atkurta. Visi jaunuoliai kviečiami į vertinimą, tačiau kariuomenė pasirenka tik dalį jų. Taigi šaukimas yra visuotinė sistema, bet pati tarnyba – atrankinė. Šis modelis turi vieną didelį pranašumą: valstybė gali atrinkti tuos žmones, kurių kariuomenei labiausiai reikia. Svarbu paminėti, kad tarnyba, kaip ir kaimyninėje Norvegijoje, taikoma tiek vyrams, tiek moterims. Kariuomenei reikia ne tik fiziškai stiprių vyrukų, bet reikia ir informatikų, ryšių specialistų, inžinierių, medikų, dronų operatorių ir kitų specialistų.
Danija šiemet pradėjo iš esmės keisti savo karinės tarnybos sistemą. Nuo 2026 metų rugpjūčio tarnyba pratęsta iki 11 mėnesių – penki mėnesiai skiriami baziniam parengimui, o dar šeši – tarnybai operaciniuose daliniuose. Į sistemą įtraukiamos ir moterys, taip pat atsiras specializuotos karo prievolininkų kryptys, tarp jų ir dronistų būriai.
Ką iš to gali pasiimti Lietuva?
Lietuva jau turi privalomąją karo tarnybą, tačiau diskusija apie visuotinį šaukimą iš esmės yra diskusija apie kitą klausimą: kiek Lietuvos piliečių karo atveju būtų pasirengę ginti valstybę?
Vien profesionalių karių neužtenka. Net labai moderni kariuomenė negali vienu metu būti visur. Reikia žmonių, kurie saugotų infrastruktūrą, gintų miestus, aptarnautų techniką, dirbtų logistikoje, užtikrintų ryšius, valdytų bepiločius orlaivius ir papildytų kovinius dalinius. Todėl visuotinio šaukimo didžiausias privalumas yra ne papildomi keli tūkstančiai karių, didžiausia jo vertė – rezervas. Kai 18 ar 20 metų jaunuolis devynis ar vienuolika mėnesių pasimoko karinių įgūdžių, po to jis dar daugelį metų gali būti rezervo karys. Tokiu būdu valstybė ne išleidžia žmogų iš kariuomenės visam laikui, o tam tikra prasme saugo jo karinį potencialą.
Jeigu kariuomenėje yra tarnavę tik keli procentai visuomenės narių, karas gali atrodyti kaip kariuomenės reikalas, tačiau jeigu karinį parengimą turi didelė visuomenės dalis, atsiranda visiškai kitoks supratimas: kariuomenė tampa ne atskira institucija, o pačios visuomenės dalimi. Tai ir siejama su Šiaurės šalių „visuotinės gynybos“ koncepcija – valstybės gynyboje dalyvauja ne tik kariuomenė, bet ir civilinės institucijos, infrastruktūros valdytojai bei visuomenė.
Vien pašaukti daugiau žmonių neužtenka
Kai kurie populistai šaukia, tai kodėl Lietuvoje jau dabar nėra visuotinės karo tarnybos?
Jeigu nėra pakankamai instruktorių, kareivinių, ginklų, amunicijos, poligonų ir modernios technikos, didesnis šauktinių skaičius pats savaime nepadarys kariuomenės ir visuomenės stipresnės. Kariuomenė turi būti pajėgi ne tik priimti jaunuolius, bet ir juos tinkamai apmokyti. Visuotinis šaukimas turėtų būti kaip sistema: šaukimas → mokymas → specializacija → išleidimas į rezervą → pakartotinis mokymas → galimybė greitai grįžti į tarnybą. Jeigu nutrūksta bent viena grandis, sistemos efektyvumas mažėja. Karinės tarnybos tikslas nėra turėti kuo daugiau karių kareivinėse. Tikslas – turėti kuo daugiau parengtų žmonių, kuriuos būtų galima panaudoti tada, kai jų iš tikrųjų prireikia.
Šiaurės šalių patirtis rodo, kad moderni karo prievolė gali būti ne grįžimas 100 metų atgal, o būtent XXI amžiaus gynybos sistemos dalis. Prastėjant demografijai ir augant karinėms grėsmėms, Lietuvai reikia ne tik profesionalių karių, bet ir didelio, parengto bei nuolat atnaujinamo rezervo.
