Tai lėmė dosnios didžiųjų pasaulio ekonomikų skatinamosios injekcijos bei aktyvios tiek JAV, tiek Europos centrinių bankų tarpbankinio sektoriaus likvidumo palaikymo iniciatyvos. „W“ formos pasaulio ūkio konjunktūros grėsmę atmetantys analitikai ėmė kalbėti ir apie statybų bei nekilnojamojo turto veiklos „dugną“ kai kuriose šalyse.
Iš tiesų teigiamų ženklų yra. 20-ties pagrindinių miestų JAV būsto kainas sekantis Case-Shiller indeksas nuo piko 2007 m. liepą nepertraukiamai mažėjo iki šių metų balandžio (-33 proc.), kuomet buvo pasiektas 2003 m. lygis. Tačiau šių metų vasarą jau buvo galima stebėti kreivės korekciją aukštyn: liepą didžiausių 20-ties JAV miestų būsto kainų vidurkis nuo minėto „dugno“ balandį atsitiesė 3,6 proc.2008 m. pabaigoje nuo „dugno“ atsispyrusios jau porą ketvirčių iš eilės auga Šiaurės šalių (išskyrus Daniją) būsto kainos.
Lūžį gyvenamo nekilnojamojo turto kainų dinamikoje registravo ir Europos valstybės. Analizuojant ketvirtinius pokyčius, 2008 m. pabaigoje nuo „dugno“ atsispyrusios jau porą ketvirčių iš eilės auga Šiaurės šalių (išskyrus Daniją) būsto kainos; metų viduryje užfiksuoti pirmieji atsigavimo ženklai ir tam tikruose Jungtinės Karalystės bei Prancūzijos gyvenamo nekilnojamojo turto rinkos segmentuose. Tačiau, kad apie šių teigiamų ženklų tvarumą kalbėti dar anksti, rodo gyvenamo nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo rodikliai.
Šiemet sausį-rugpjūtį naujo būsto pardavimų apimtys JAV buvo 28 proc. mažesnės nei per atitinkamą laikotarpį pernai. Šiapus Atlanto buvo galima stebėti panašias tendencijas: per 8 šių metų mėnesius parduotų-pirktų būstų skaičius Olandijoje buvo trečdaliu, Ispanijoje – apie 19 proc., Jungtinėje Karalystėje – beveik 15 proc. mažesnis nei pernai. Danijos ir Suomijos šių metų pirmojo pusmečio rezultatai dar niūresni: per metus šiose šalyse gyvenamojo nekilnojamo turto rinkos aktyvumas krito atitinkamai 40,2 ir 48,6 proc.
