Bet su kauniečiais nesitariama.
Uždarumas – išskirtinis Kauno miesto savivaldos bruožas. Ar tai būtų istorinės atminties ženklai (dėl paminklų iš esmės ir toliau spręs siaura žmonių grupelė kaip iki šiol, niekas nepasikeitė), ar nauji statiniai Senamiestyje, ar miesto biudžetas – sprendimų priėmimo procese nedalyvauja nei visuomenės atstovai, nei ekspertai, nei vietos gyventojai ar bendruomenės.
Kitas išskirtinis Kauno bruožas – apversta galios piramidė. Įstatymų (sprendimų) leidžiamoji ir vykdomoji valdžios mieste sukeistos vietomis. Galia aiškiai sukoncentruota mero ir administracijos rankose. Visi pasiūlymai administracijos parengtiems projektams atmetami ir komitetuose, ir Taryboje, nes viskas iki posėdžių kažkur kabinetuose jau nuspręsta.
Galios perkėlimą iliustruoja faktas, kad per visą šią kadenciją Taryboje nė karto (!) nebuvo pakeistas, koreguotas ar atmestas joks administracijos rengtas sprendimo projektas. Ką Tarybai atneša admistracija – tas priimama. Jos sprendimus Taryba gali tik patvirtinti, nes prieštaraujančių balsų yra per mažai. Opozicijos ar mažumos teiktieji projektai atmetami nė nesigilinant.
Taip galėjo susiklostyti tik todėl, kad geležinę daugumą Taryboje turi „Vieningas Kaunas“ (26 balsai iš 41). Jie visada tyli ir drausmingai balsuoja (nepamenu, ar kuris buvo kada nors bent suabejojęs).
Tai dar vienas ypatingas bruožas. Per trejus metus nė vienas iš „Vieningo Kauno“ narių Taryboje nepateikė nė vieno klausimo. Trisdešimt posėdžių, kiekviename po šimtą ir daugiau sprendimų projektų, tai keli tūkstančiai mažiausiai, ir – jokio klausimo, jokio motyvo ar abejonės iš kurio nors tarp 26-ių „Vieningo Kauno“ narių.
Kol „Vieningas Kaunas“ Taryboje turės tokią stiprią daugumą, kitaip mieste nebus. Sprendimai bus priimami be alternatyvų, be kitokių nuomonių ir diskusijų.
Na, tarkim, tai „tik“ politinė kova ir konkurencija. Bet ir kauniečių niekas neklausia, tarkim, kas jiems svarbiausia per artimiausius trejus metus. Ką darysim dėl šildymo kainų? Kas bus vietoje „Raudonojo Kryžiaus“ ligoninės ar P.Mažylio gimdymo namų? Ar mums reikia dar ketvirto tilto? Ar griebiamės „modernių“ projektų su pretenzija į Londoną ar Paryžių (apžvalgos rato), ar mums svarbiau Žaliakalnio funikulierius, saugant savo tapatybę ir klestinčio tarpukario miesto unikalumą? Apžvalgos ratui planuojamų 4,5 mln. eurų šiam unikaliam keltuvui pakaktų kone 50 metų.
Gyventojai neturi nė menkiausios galimybės skirstant nors nedidelę miesto biudžeto dalį. Nuo 2018 metų visos savivaldybės, išskyrus Kauną ir Širvintas, yra įgyvendinusios dalyvaujamojo biudžeto projektus. Tai demokratinis procesas, kai patys gyventojai siūlo idėjas, balsuoja už labiausiai patikusias, o atrinkti projektai yra finansuojami ir įgyvendinami.
Jei toks principas Kaune galiotų, neabejoju, kad kauniečiai būtų pasirinkę Žaliakalnio funikulierių.
Kaunas ūžia dėl „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos kainos, bet trejų metų strategijoje net užuominos, kaip spręsim šią problemą, nėra. Skirtingai nuo Vilniaus, Klaipėdos ar Šiaulių strateginių dokumentų, Kauno strateginiame veiklos plane visiškai neminimos Savivaldybės valdomos įmonės ir kokius tikslus joms keliame, nors jų paslaugos kauniečiams yra itin reikšmingos – nuo šilumos tiekimo iki viešojo transporto. Kaune apsiribojama „lūkesčių laiškais“ Savivaldybės įmonėms, kuriuos rengia ir tikslus formuluoja vėlgi Savivaldybės administracija.
Uždarumas nuo gyventojų įteisintas ir nauja forma.
Vietos savivaldos įstatymas nustato pareigą tarybos nariui ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaityti rinkėjams ir priiminėti gyventojus. Tai vienas iš būdų sekti ir kontroliuoti politikų veiklą tarp rinkimų: kas ką veikė, kokius teikė pasiūlymus, ar tik tyliai sėdėjo ant išrinktųjų suolelio.
Vasarį Tarybos posėdyje priimtas reglamentas taip laisvai interpretuoja įstatymą, kad vietoje pareigos liko tik savanorystė: noriu – atsiskaitau, nenoriu – neatsiskaitau. (Beje, pareiga priiminėti gyventojus liko.)
Paskutiniais kadencijos metais pakeistas reglamentas turbūt tėra tik priedanga „Vieningo Kauno“ daugumai narių, kurie visą kadenciją nevykdė įstatyme numatytos pareigos atsiskaityti rinkėjams ir nepriiminėjo gyventojų (išskyrus du narius iš 26). Tvarka teikti ataskaitas pakeista taip, kad ataskaitų teikti nebereikės. Gražioje, kasmet Savivaldybės leidžiamoje brošiūroje apie pokyčius mieste bus tik skelbiami duomenys apie posėdžių lankomumą.
Ir dar vienas išskirtinis šios kadencijos bruožas – administracijos byrėjimas. Iš darbo pasitraukia kompetentingi, ilgametę patirtį turintys ir aukštas pareigas užėmę specialistai. Jie nekomentuoja priežasčių, bet tokie poslinkiai, jiems pereinant dirbti į Vilniaus miesto ar Kauno rajono savivaldybes, rodo tam tikrus giluminius procesus ir pačioje administracijoje.
Už „Vieningą Kauną“ 2023 m. savivaldos rinkimuose balsavo ketvirtadalis kauniečių (64,9 tūkst. iš 247 tūkst. rinkėjų). Taigi trys ketvirtadaliai „Vieningo Kauno“ nerinko. Dėl menko aktyvumo rinkimuose to užteko, kad komitetas gavo 26 mandatus iš 41, kitos partijos išsidalijo 15.
Užtektų kituose rinkimuose joms pelnyti 6 mandatais daugiau, ir „Vieningas Kaunas“ tokios gelžbetoninės daugumos neturėtų. Tektų tartis, derinti sprendimus, eiti į kompromisus, priimti alternatyvius siūlymus. Rinkėjų valia nuspręsti, kaip bus toliau.
