Kai kitos dvi Baltijos šalys neabejotinai patirs didesnį nei 2 proc. nuosmukį, Lietuvos ekonomika turi tam tikrų pranašumų – mažesnis privataus sektoriaus įsiskolinimas ir einamosios sąskaitos deficitas; be to, ir „kristi“ tenka iš „mažesnio aukščio“. Tai, žinoma, neišgelbės Lietuvos ekonomikos nuo nuosmukio šiais metais, kuris, manau, gali siekti apie 3 proc., tačiau kaimyninėse šalyse BVP gali sumažėti ir 5 proc.
Naujaisiais metais galima tikėtis ir gerų naujienų. Viena iš jų – mažėjanti infliacija. Pagrindiniai veiksniai, lėmę pastarųjų mėnesių mažėjančias kainų tendencijas, buvo mažėjusios naftos kainos, teigiamas bazės efektas ir neabejotinai paklausos nuosmukis. Šie veiksniai veiks kainas ir šiemet. Įvertinus prognozuojamą netiesioginių mokesčių didinimą, galima manyti, jog 2009-aisiais Lietuvos vidutinis metinis Vartojimo kainų indeksas (VKI) sumažės nuo 11 proc. iki 6,8 proc., Estijos – nuo 10,4 proc. iki 5 proc., o Latvijos – nuo 15,5 proc. iki 7,7 proc. Tikimasi, kad PVM tarifo padidinimas smunkančios paklausos aplinkoje turės trumpalaikį poveikį vartotojų kainoms. Didesni neapibrėžtumai yra susiję su prognozuojamu elektros tarifų kilimu bei dujų kainomis.
Spartus vidaus paklausos mažėjimas lemia ir labiau subalansuotą Lietuvos einamąją sąskaitą, kurios deficitas sparčiai mažėja jau ir dabar. Jei ši tendencija išliks, jau šiemet galima tikėtis priartėjimo prie vadinamojo tvaraus einamosios sąskaitos deficito (ESD) lygio, kuris, įvairiais vertinimais, svyruos tarp 5-7 proc. BVP. Korekcijos darbo rinkoje vyks tiek didėjant nedarbo lygiui, tiek mažėjant darbo užmokesčiui. Visgi tikimės, kad pakankamai lanksti darbo užmokesčio sistema neleis nedarbui išaugti iki 2000–2001 metų lygio, kuomet šalyje buvo išaugęs iki 17 proc. Tačiau darbo užmokesčio augimo tempai tikrai sulėtės smarkiai – iki 3-4 proc.
