Kai kurie kandidatai tyčia ar netyčia bando užkariauti rinkėjų simpatijas asmeniniu žavesiu. Vieni pagarsėja, kai neblaivūs sėda už vairo, kiti – prieš pat rinkimus veda. Trečius, regis, garsina kiti. Sunku patikėti, kad Seimo narys liberalas Algis Kašėta, iš šono žiūrint – pakankamai racionalus žmogus, būtų pats nurodęs klijuoti jo rinkimų plakatus Varėnos miške. Privatus miškas nėra vieša vieta, kur pretendentams į Seimą leidžiama prisistatinėti. Be to, ten A.Kašėtos portretus galėjo pamatyti vos vienas kitas grybautojas. O gal istorijos moralas kaip tik toks: rinkimas yra rinkimas, koks skirtumas, ar politikų, ar grybų?
Nuotykiai Varėnos-Eišiškių apygardoje, kurioje aptikti minėti plakatai, ne pirmą kartą patraukia originalumu. A.Kašėtos pavardė taip pat minima nebe pirmąsyk. Mat Lietuvos laisvės sąjunga irgi iškėlė kandidatu Algį Kašėtą. Ši partija, vos trijose vienmandatėse rinkimų apygardose sukrapščiusi po pretendentą, A.Kašėtą pastatė būtent prieš liberalą A.Kašėtą. Tai panašu į stiklo šukes balerinos bateliuose.
Kai vyksta tokia kova, reikia ieškoti nestandartinių būdų atkreipti į save dėmesį. Toje pat apygardoje „Fronto“ kandidatas, 73 metų Antanas Mickevičius rinkėjus vilioja demonstruodamas dvi jaunystės nuotraukas, kuriose jis vienomis glaudėmis įamžintas paplūdimyje.
Na, tarkime, tai vietinės apygardos intrigos. Kur kas didesnės cinizmo dozės aptinkamos visos šalies mastu. Plačiai nugriaudėjo kuklus socialliberalų prisipažinimas, jog visa, kas Lietuvoje gero, įvykdė jie, mat turi talentą priversti valdžią dirbti. Net ir save. Žinoma, kai būna valdžioje.
Socialdemokratų atstovai prieš rinkimus ėmė kartoti, jog ši partija, neva kitaip nei kitos, tuščių pažadų nedalina ir viską tesi. Ypač žavingai skamba 14-osios vyriausybės, kuriai vadovauja socialdemokratas, išvada – mes iš esmės įvykdėme savo programą.
Tačiau toliausiai visus pralenkė Tvarka ir teisingumas bei Tautos prisikėlimo partija. Ironiška, kad pri(si)kėlėjų vadas Arūnas Valinskas kadaise pareiškė, jog vienintelė partija, su kuria jo organizacija neitų į koaliciją, ir yra Tvarka ir teisingumas.
Visiems nosį nušluostė filmo „Pilotas“ kūrėjai. Jau kuris laikas po šalies kino teatrus vežiojamas ir nemokamai rodomas kūrinys, pasakojantis istoriją lyg tarp kitko labai panašią į Tvarkos ir teisingumo lyderio Rolando Pakso pakilimo ir nuopuolio istoriją. Vyriausioji rinkimų komisija pagaliau ryžosi imtis priemonių prieš nemokamą nepažymėtos politinės reklamos skleidimą. Tačiau sankcijos gresia tik filmo platintojams, o ne politikams. O tūkstantinė bauda net neprilygsta milijoninėms filmavimo išlaidoms. Be to, filmo dar laukia didysis skrydis – transliacija visai Lietuvai per LNK.
Tautos pri(si)kėlėjai vykdo kampaniją, kurią apskritai sunku apibūdinti. Iš esmės ši partija nesiūlo nieko naujo, tik pašaipą iš oponentų. Kalbos apie ateities planus sukasi apie frazę – su mumis tikrai nebus blogiau. Traukti partijos rinkimų numerio ateina ne ketvirtoji sąrašo kandidatė Asta Baukutė, o jos įkūnytas neva humoristinis personažas. Rinkimų plakatai yra kitų partijų rinkimų plakatų parodijos. O vienu metu netgi nuskambėjo mintis, jog žmonės pagal Tautos prisikėlimo partijos sąrašą išrinks žvaigždes, o vėliau šios užleis vietas savo sričių specialistams. Įdomus požiūris į demokratiją, ar ne?
Akivaizdu, rinkimų kampanija tikrai gali padėti apsispręsti, už ką balsuoti.
