Sekite 15min Google
Kitais metais jau turėtume pradėti įgyvendinti naujus gynybos uždavinius, tačiau vis dar nesusitvarkome su šių metų darbais. O juk per artimiausius penkerius metus planuojame gynybai skirti daugiau kaip 30 milijardų eurų! Nuo pat pradžių sakiau, kad Lietuva nėra pajėgi per tokį trumpą laiką efektyviai įsisavinti tokio masto lėšų vienoje srityje, jeigu iš esmės nepakeisime jų valdymo ir panaudojimo sistemos. Todėl šiandien nebeužtenka kalbėti apie problemas. Privalome nedelsdami taisyti klaidas.
PIRMAS SPRENDIMAS – stiprinti ne tik išorės, bet ir vidaus saugumą. Gynybai numatytos lėšos turi stiprinti visos valstybės atsparumą. Tai reiškia ne tik kariuomenės pajėgumus, bet ir vidaus saugumą, civilinę saugą, pasirengimą krizėms bei institucijų gebėjimą veikti karo grėsmės akivaizdoje. Žinoma, laikantis gynybos finansavimui nustatytų įsipareigojimų ir teisinių reikalavimų. Išorės ir vidaus saugumas – tai vienas bendras mūsų valstybės saugumo šarvas.
ANTRAS SPRENDIMAS – nedelsiant pakeisti Krašto apsaugos ministerijos vadovybę. Valstybės kontrolės nustatyti trūkumai ir pažeidimai krašto apsaugos sistemoje jau seniai turėjo tapti rimčiausiu pavojaus signalu. Tačiau ką matome? Net tokio strateginio projekto kaip „Rheinmetall“ gamyklos statyba atveju kyla klausimų dėl būtinų leidimų, procesų koordinavimo ir atsakomybės. Tokio masto projektui neužtenka iškilmingai įkasti simbolinę kapsulę ir nusifotografuoti prieš kameras. Reikia atsakingo valdymo, aiškaus priežiūros plano, terminų kontrolės ir konkrečių atsakingų asmenų. Jeigu valstybė nesugeba tinkamai koordinuoti net strateginės reikšmės projektų, tai rodo ne pavienę klaidą, o rimtą vadovavimo problemą. Mano vertinimu, dabartinis krašto apsaugos sistemos valdymas demonstruoja nekompetenciją ir vadybinį negebėjimą susidoroti su patikėta atsakomybe. Todėl ministerijos vadovybė turi būti pakeista nedelsiant.
TREČIAS SPRENDIMAS – kreiptis į NATO dėl „Building Integrity“ (BI) programos ekspertinio vertinimo. Lietuva privalo oficialiai kreiptis į NATO ir prašyti pasitelkti „Building Integrity“ programos ekspertus išsamiam krašto apsaugos sistemos vertinimui, apimančiam:
– Skaidrumą ir korupcijos rizikų valdymą.
– Viešųjų pirkimų kontrolę ir atskaitomybę.
– Institucijų vadybos ir sprendimų priėmimo efektyvumą.
– Gynybos projektų planavimą, įgyvendinimą ir priežiūrą.
– Sistemines spragas, trukdančias laiku įgyvendinti valstybės gynybos tikslus.
Tai neturi būti dar vienas formalus patikrinimas, kurio išvados nuguls stalčiuose. Reikia nepriklausomo tarptautinio ekspertinio vertinimo, konkrečių rekomendacijų ir aiškaus plano, kaip ištaisyti nustatytus trūkumus.
Lietuva negali sau leisti tokios prabangos – skirti istorines sumas gynybai ir kartu nesugebėti jų laiku bei efektyviai panaudoti. Mes kalbame ne apie paprastą biudžeto eilutę. Kalbame apie valstybės saugumą, kariuomenės pasirengimą ir žmonių gyvybes. Todėl šiandien svarbiausias klausimas jau nebe tai, kiek milijardų skirsime gynybai. Svarbiausias klausimas – ar turime kompetentingus žmones, gebančius tuos milijardus paversti realiais Lietuvos gynybiniais pajėgumais? Mano įsitikinimu, dabartinė situacija reikalauja ne pasiteisinimų, o skubių sprendimų ir asmeninės atsakomybės.
