Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 19d. 08:59

Dalia Bankauskaitė: Apie melagingus naratyvus Lietuvos informacinėje aplinkoje

Dalia Bankauskaitė Atrodo, kad Lietuvos viešoji erdvė jau prisotinta kalbų apie dezinformaciją bei informacinius karus. Prabilus šia tema netgi jaučiamas visuomenės nuovargis ir nuobodulys. Pastebima ir tai, kad apie Kremliaus dezinformaciją kalba tie patys žmonės tuose pačiuose ratuose ir dažniausiai tarpusavyje. Tema, neabejotinai, aktuali, bet ar tikrai ji pasiekia adresatą, ar prasmingai ji pateikiama visuomenei? Mes labai mažai žinome, kokį poveikį toks dezinformacijos demaskavimas daro tikslinėms grupėms, plačiajai visuomenei.

Daugelis, ypač vyresnės kartos žmonių, mano, kad kalbama apie savaime suprantamus dalykus. Anot jų, sovietų režimo patirtis ir išgyventa sovietų propaganda suformavo mūsų visuomenės imunitetą dezinformacijai, manipuliavimui. Tai labai gerai, tik kyla pavojus, kad dėl per didelio pasitikėjimo savimi prislopsta budrumas. Nors jaunoji Lietuvos karta su sovietiniu režimu yra susipažinusi, apie jį skaičiusi, patirtis – kitokia. Jų supratimas negali būti toks gilus kaip vyresniosios kartos. Labai greitai vystosi įtikinėjimo bei manipuliavimo technologijos. Jeigu visuomenės identitetas, savęs suvokimas nėra pakankamai stiprus, sistemingai vykdoma dezinformacija turi didelį ardomąjį poveikį.

Kremliaus dezinformacijos kampanijos nenori užvaldyti Lietuvos visuomenės. Jų siekis – valdyti ją skaldant ir priešinant tarpusavyje. Dezinformacijos veikla vykdoma siekiant ilgalaikių tikslų, vadinasi, visuomenės ir valstybės silpninimo priemonės įgyvendinamos subtiliai, kad nebūtų tokios akivaizdžios ir nesukeltų pasipriešinimo. Aplinkybės tam labai palankios. Sociologai pabrėžia, kad Kremliaus pažiūroms atstovaujanti arba Kremliaus požiūriui pritarianti tradicinė bei socialinių tinklų žiniasklaida pasitelkia socialinę atskirtį ir išnaudoja susiklosčiusią padėtį dėl didžiulio pajamų skirtumo tarp Lietuvos kaimo vietovėse ir didmiesčiuose gyvenančių žmonių.

Kremliaus komunikacinė veikla pasižymi strateginiu nuoseklumu bei visapusiškumu, o taktiniu lygmeniu Kremliaus dezinformacijos kampanijos įgyvendinamos labai lanksčiai, greitai reaguojant į šalies aktualijas ir išnaudojant susidariusiais aplinkybes, gerai pažįstant oponentą – Lietuvos visuomenę. Kremlius taip pat naudoja vieną iš manipuliavimo technikų – selektyviai neigiamai komentuoja jautrius mūsų valstybės istorijos įvykius, Lietuvos ir Lenkijos kaimynystės santykius, Lietuvos socialines problemas, emigraciją, skurdą ir pan. Taip siekiama įtvirtinti metanaratyvą apie Lietuvą kaip nenusisekusią valstybę.

Kremliaus dezinformacijos kampanijos nenori užvaldyti Lietuvos visuomenės. Jų siekis – valdyti ją skaldant ir priešinant tarpusavyje.

Kremliaus metanaratyvai – prieš NATO, prieš Europos Sąjungą, prieš JAV; prieš Lietuvą, kaltinimai rusofobija, prieš Lietuvos istoriją – nustato Kremliaus strategines komunikacijos kryptis. Kremliaus dezinformacijos kampanijų Lietuvoje analizė rodo, kad metanaratyvai persipina, o pasakojimų ciklai, kurie ir formuoja metanaratyvus, tarnauja keletui tokių naratyvų. Pasakojimai nebūtinai yra nuoseklūs ar gali apimti priešingas to paties metanaratyvo puses. Tikslas – vystomas pagrindinis metanaratyvas.

Taktiniu lygmeniu Kremliaus požiūrį pristatanti žiniasklaida (spausdinta, internetinė, socialinė) išskirtinai pabrėžia didelį rezonansinį poveikį Lietuvos visuomenėje turinčių politinių, ekonominių ar socialinių klausimų neigiamus aspektus bei stengiasi, kad pasakojimai būtų pripildyti neigiamo emocinio užtaiso. Emociškai veikiamas asmuo – ne toks kritiškas ir reiklus gaunamai informacijai. Pasakojimo komunikacinės priemonės kruopščiai parenkamos, kad kuriama istorija skambėtų kuo įtikinamiau.

Sukeltas triukšmas emocijose paskandina konstruktyvias diskusijas.

Temos vystymo mechanizmas paveikus: Kremliaus požiūriui pritariančios žiniasklaidos priemonės tarpusavyje dalijasi pasakojimais (skvošo kamuoliuko taktika), kurie vienaip ar kitaip patvirtina metanaratyvą. Socialinių tinklų grupės ir tinklalapiai kartoja (vaizdu, garsu, šaukiniu, tekstu) tą pasakojimų mintį interneto erdvėje, nevengia naudotis grupėmis, kuriose žmonės tikrai aptaria jiems rūpimą klausimą. Išskirtinis tokių diskusijų bruožas – nėra konstruktyvumo diskusijoje, trūksta klausimo konteksto analizės, daug emocijų, kalbama tik apie neigiamus aspektus, pateikiami vien kaltinimai.

Sukeltas triukšmas emocijose paskandina konstruktyvias diskusijas. Nepateikiama jokių konstruktyvių klausimo sprendimo būdų, tokios diskusijos informacinėje aplinkoje sustiprinamos protesto renginiais, akcijomis gatvėse. Dezinformacinė veikla laikoma sėkminga, kai tema sulaukia didelio rezonanso visuomenėje.

Keletas toliau minimų socialinių grupių ar tinklalapių pavadinimų nusako tokių grupių pažiūras ir veiklos kryptis. Pavyzdžiui: „Lietuvos valdžia – tai chunta, užgrobusi Lietuvą“, „Gelbėkime Lietuvą!“, „Lietuva prieš pabėgėlius!!!“, „Protautinės informacijos centras“, „Kaimiečiai apie niekus“, „Būkime vieningi“, „Tamsioji Lietuvos „nepriklausomybės“ pusė...“, „Kaip išgyventi Chaosą“, „Pabėgėliams – ne! Demografiniam lietuvių bumui ir šeimos rėmimui – taip!“, „Nauja Lietuva“, „Литва сyyка Смешная (Lietuva – juokinga kalė)“, „Referendumas dėl Prezidentės nušalinimo“, „Lietuviai“, „Top 10 propagandos klaidų“, „Kova“, „Tautos Balsas“, „Pabudome ir kelkimės“, „Tautos vienybės sąjunga“, „Prieš TTIP ir CETA. Europiečių iniciatyva“.

Dalia Bankauskaitė yra Europos politikos analizės centro (CEPA) bendradarbė; Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Video

01:19
01:17
05:26

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie 15min