Dabar populiaru
Publikuota: 2015 vasario 2d. 17:52

Dalius Misiūnas: Mokslas ir verslas: „win – lose“ ar „win – win“?

Dalius Misiūnas Greitai besikeičianti verslo aplinka ir siekis tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse, skatina įvertinti mokslo galimybes – su Kauno technologijos universitetu (KTU) „Santakos“ slėnyje ketiname steigti bendrą tyrimų centrą.

Norime sukurti terpę, kuri skatintų „Lietuvos energijos“ įmonių specialistus kartu su mokslininkais aktyviai diskutuoti apie energetikos versle iškylančias problemas ir iššūkius bei ieškoti galimų sprendimo būdų.

Taip gimtų idėjos dėl bendrų projektų, prie kurių aktyviai galėtų prisijungti ir Lietuvos energijos inovacijų skatinimo programoje dalyvaujantys mūsų įmonių specialistai. Iš pradžių palyginti maži darbai vėliau galėtų išsirutulioti į ilgalaikius ir gal net tarptautinius projektus. Atsižvelgiant į tai, mokslo ir verslo bendradarbiavimą labai norėtųsi kilstelti į aukštesnį lygį.

Kai pradėjau dirbti tuometinėje „Lietuvos energijoje“ (dabar „Lietuvos energijos gamyba“), mane aplankė visų pagrindinių technikos universitetų vadovai. Visi jie siūlė kartu daryti kokius nors projektus. Po trumpos diskusijos supratau, kad iš tiesų jie bandė išsiaiškinti, ar turime pinigų, kuriuos galėtume jiems duoti. Tačiau nei vienas iš svečių nepasiteiravo, ar „Lietuvos energija“ turi kokių nors problemų ar iššūkių, kuriuos būtų galima spręsti kartu.

Efektyvus verslo ir mokslo bendradarbiavimas galimas tik tada, kai tam jaučiamas realus poreikis: įmonei reikia plėsti verslą, vystyti naujus produktus ar didinti efektyvumą.

Dėl to pats jiems pasiūliau atvykti į Elektrėnus ir pabendrauti su įmonės specialistais – susipažinti, su kokiais klausimais jie susiduria kasdieniniame darbe ir kaip prie to galėtų prisidėti mokslas. Praėjo jau keletas metų, tačiau šiuo kvietimu taip niekas ir nepasinaudojo.

Iki šiol dažnai mokslo ir verslo jungiamąja grandimi buvo tik Europos Sąjungos fondų finansavimas. Ne kartą esu girdėjęs mokslininkus sakant, kad „projektui reikia tokio verslo partnerio, kuris galėtų gauti finansavimą". Panašiai ir versle – nemažai įmonių rūpinasi tik tuo, kaip paimti mokslo tyrimams skirtas ES lėšas.

Tačiau tai vienadienis požiūris. Efektyvus verslo ir mokslo bendradarbiavimas galimas tik tada, kai tam jaučiamas realus poreikis: įmonei reikia plėsti verslą, vystyti naujus produktus ar didinti efektyvumą. Išankstinė nuostata, kad verslas ir mokslas bendradarbiauja, nes vieni turi pinigų, kiti žinių – nėra teisinga.

Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje verslas nuolat susiduria su iššūkiais, kurių sprendimui būtina pasitelkti mokslo pažangą. Jos dėka vystomi projektai skatintų kurti naujas paslaugas ar produktus.

Trumpai tariant, tokia partnerystė motyvuotų abipusiai siekti „win-win“ situacijos. Tai, kad mokslo ir verslo partnerystė vystosi organiškai, rodo ir kitų šalių pavyzdys. Švedijos Lundo universiteto pašonėje dar 1990 metais pradėjo kurtis mokslo ir technologijų parkas „Ideon“ (angl. Ideon Science Park). Jame buvo pasirinktas labai įdomus biuro patalpų plėtros modelis – modulinė statyba.

Paprastai kalbant, kiekviena nauja, vadinamoji pumpurinė įmonė, čia kuriasi naujai atvežtame konteineryje-biure. Tai užtikrina efektyvų lėšų panaudojimą plėtrai, neinvestuojant į didelius pastatus. Lietuvoje didžiausią dėmesį vis dar skiriame investicijoms į vadinamuosius slėnius ar technologijų parkus. Nors jau turime ir gerų pavyzdžių: KTU inovacijų ir verslo centras „Startup Space" veikia buvusio studentų bendrabučio patalpose. Jame organizuojami renginiai ir dirbtuvės studentams, jauniesiems verslininkams, programuotojams, inžinieriams, dizaineriams ir visiems kitiems, kurie turi idėjų ir nori jas realizuoti.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimui galėtų daug pasitarnauti ir Alumni klubai. Universitetams jie gali suteikti svarbios informacijos apie verslo poreikius ir kontaktus, o universitetai – gauti galimybę patikrinti savo naujas idėjas.

Kita Lietuvoje mažai išnaudota galimybė – „pramonės doktorantai“ (angl. Industrial PhD). Tai verslo deleguoti tyrėjai, kurie dirba universitete ir atlieka doktorantūros tyrimus, tiesiogiai susijusius su įmonės verslu, jame kylančiomis problemomis, strategija.

Po doktorantūros šie žmonės grįžta dirbti į įmonę, tačiau ir toliau palaiko ryšius su universitetu. Atlikdami savo darbą universitete, jie turi prieigą prie įrangos, literatūros, o svarbiausia – žinių ir gebėjimų. Būna, kad ir įmonės įdarbina doktorantus ar mokslininkus. „Lietuvos energijos“ grupėje turime 25 technologijos, geologijos, fizikos, statybos inžinerijos, ekonomikos ir kitų mokslo krypčių daktarus. Pastariesiems naudinga tai, kad gali dirbti su realiomis situacijomis ir atlikti eksperimentus, o įmonė turi teisę pasinaudoti jų gautais rezultatais.

Dr. Dalius Misiūnas yra UAB „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Alumni asociacijos prezidentas

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min