 |
Pats premjeras ne kartą ir ne du – tiesiog kiekviena proga nuolat kalba apie energetinių projektų svarbą. Jis tai kalbėjo net FNTT skandalo proga, suprask, skandalas trukdo energetinei nepriklausomybei kurti. Tačiau ką mes realiai matome? Šiandien Seime premjeras – ne kas kitas – pristatė miražus apie Lietuvos pažangos strategiją 2030 metams.
Grėsmingai klostantis energetinių resursų kainų dinamikai premjeras svajoja apie gyvenimą po 18 metų. Palyginimui – Lietuva kaip nepriklausoma valstybė išgyveno 22 metus, per tą laiką patyrė milžiniškus pokyčius. „Ką mes galime žinoti, kas bus po dviejų dešimtmečių? Kodėl reikia gaišti laiką mitams ir tuščioms spėlionėms, ir dar tokiu metu, kai žmonės ir įmonės priversti leisti dideles sumas už energiją?
2030-ųjų metų strategija yra ne kas kita, kaip konservatorių rinkimų šou, į kurį įtraukiamas visas Seimas.
Susidaro įspūdis, kad energetikos ministras tyčia siekia statyti nuostolingą terminalą, kad Lietuvai būtų blogiau.
Kaip žinoma, terminalo laivo nuoma per dešimt metų kainuos 1,8 milijardo litų, dar statyba, išlaidos infrastruktūrai vystyti ir t.t. – vien dėl to ir imtasi skandalingos idėjos privalomai pardavinėti ketvirtadalį suskystintų dujų brangiau.
Pavyzdžiui, kaip atrodytų, jeigu ministras atidarytų degalinę, kurioje visi vairuotojai privalomai turėtų pirkti ketvirtadalį sunaudojamų degalų ne po keturis su puse lito, kaip visur kitur, o po dešimt litų?
Ar valstybė – melžiama karvė? Gal jau laikas liautis svaičioti apie milijardus ir pradėti galvoti apie tokį terminalą, kuris atitiktų Lietuvos pajėgumus ir interesus?
