Medikamentų trūkumas buvo „nurašytas“ tiekimo sutrikimams visoje Europoje, tačiau panašių situacijų riziką galima sumažinti, atsisakant Lietuvos pacientams nepalankaus biurokratizmo savame kieme.
Ne tik antibiotikų, bet ir kitų vaistų pasirinkimas Lietuvoje būtų daug didesnis, o pacientams nereikėtų, arba žymiai rečiau tektų, patiems ieškoti medikamentų kitose šalyse, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) laikytųsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotos praktikos, draudžiančios valstybių narių institucijoms nepagrįstai riboti laisvą prekių judėjimą ir sudaryti dirbtines kliūtis į Lietuvos rinką įleisti kitose ES šalyse registruotus saugius ir kokybiškus vaistus.
Daugelio pacientams reikalingų vaistų patekimą į Lietuvos rinką galėtų pagerinti lygiagretus vaistų importas, kuris neabejotinai stiprina ir diversifikuoja tiekimo grandinę, mažina jos sutrikimų riziką ir prisideda prie stabilesnio bei patikimesnio vaistų tiekimo.
Lietuvos teismus neseniai pasiekė naujausias ginčas, susijęs su vaistu, kurio tiekimo sutrikimus pacientai patyrė 2023 metais – antibiotiku amoksicilinu. Nekeisdama ydingos praktikos, VVKT atsisakė leisti lygiagrečiai importuoti kitoje ES šalyje registruotą saugų ir kokybišką amoksiciliną, argumentuodama tuo, kad skiriasi siekiamo lygiagrečiai importuoti vaisto ir su juo lyginamo referencinio vaisto Lietuvoje registracijos tipai.
Ikiteismine tvarka ginčą dėl VVKT taikomos praktikos sprendusi Lietuvos administracinių ginčų komisija sutiko su lygiagretaus importuotojo argumentais, kad vien tik skirtingi vaistų teisiniai registravimo pagrindai nesudaro pagrindo abejoti vaistų klinikinėms savybėms ir jų tinkamumu naudoti, todėl šių metų pradžioje VVKT sprendimą panaikino, o paraišką lygiagrečiai importuoti amoksiciliną įpareigojo nagrinėti iš naujo.
Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, leidimo importuoti vaistą VVKT gali neišduoti tik tuo atveju, jeigu, atlikusi objektyvų tyrimą, nustato, kad siūlomas lygiagrečiai importuoti vaistas yra nesaugus ir nekokybiškas. Tačiau VVKT, užuot iš naujo nagrinėjusi importuotojo prašymą, ikiteisminį tyrimą atlikusios Komisijos sprendimą apskundė, tuo papildomai apkraudama ir taip daug darbo turinčius teismus.
Beje, kiek anksčiau analogiškas VVKT sprendimas neleido Lietuvai turėti pakankamo kiekio kalio jodido (jodo tablečių), būtino Astravo atominės elektrinės incidento atveju. Nors tuo metu rinkoje kalio jodido trūko, o norėtas importuoti vaistas buvo registruotas ir naudojamas Norvegijoje (EEE valstybėje narėje), taigi yra saugus ir kokybiškas, VVKT vien dėl formalių priežasčių lygiagrečiai jo importuoti neleido.
Susidaro įspūdis, kad valstybinei institucijai nelabai rūpi, kad Lietuvai, neturinčiai išvystytos vaistų gamybos pramonės, ypač svarbu turėti kiek galima įvairesnių vaistų tiekimo šaltinių ir diversifikuotas tiekimo grandines, kurios mažina vaistų tiekimo sutrikimų riziką ir leidžia Lietuvos pacientams reikiamus vaistus gauti laiku.
Šiuo metu vyksta konkursas į VVKT direktoriaus pareigas. Belieka tikėtis, kad būsimas vadovas pagaliau imsis problemą spręsti iš esmės ir tinkamai įgyvendins Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus.
