Esame mažiau korumpuoti nei Latvija, Kroatija, Slovakija, Italija... Europoje gerąja prasme lenkiame per 20 šalių. Prisiminus, kas vyksta Čekijos valdžioje, galime tik su palengvėjimu atsidusti – mums dar toli iki tokio lygio politinės korupcijos...
Ar tai reiškia, kad Lietuvoje kažkas staiga atsitiko, ar tai reiškia, kad nauja valdžia staiga mus nusmukdė iki Vietnamo (kažkur 120-sios) pozicijos lygio? Ar tikrai staiga Lietuva per kelis mėnesius tapo blogiausia Europoje, ir kodėl su tokiu pasimėgavimu visa tai staiga svarstoma viešojoje erdvėje? Nors atstovauju opozicijai, iš karto pasakysiu, kad žinia apie korupciją – antis, ir didžiausias įdomumas buvo ne paklausyti, kokie esame korumpuoti, bet kaip visuomenė į tai reaguoja. O kodėl atsitiko taip, kaip atsitiko?
Antra – korupcija yra labai gera tema vasarai: paprastam piliečiui eilinė proga pasakyti, kokia bloga šalis – Lietuva, pirmininkavimo menedžeriams galvos skausmas – kaip padaryti, kad tai neužgožtų rimtų pirmininkavimo darbų.
Pirma – viešojoje erdvėje komentuojama ne šalių korupcija, o viena apklausa apie kyšininkavimą. Lietuvoje apklausta apie 1000 asmenų (tai korektiška), tačiau rezultatai interpretuoti taip, lyg tai atspindėtų visą mūsų korupcinę realybę. Kyšininkavimas yra vienas iš korupcijos elementų. Net jei jis ir svarbus, reikia atkreipti dėmesį, kad jis mažėja. 2010 metų tyrimo duomenimis, kyšininkavimas Lietuvoje sumažėjo 8 procentiniais punktais – prieš trejus metus kyšį davę pripažino 34 proc. gyventojų. Po Lietuvos pagal kyšininkavimo rodiklius rikiuojasi Graikija (22 proc.), Slovakija (21 proc.) ir Latvija (19 proc.). Paradoksas, niekas prieš kelis metus nelaikė mūsų labiausiai korumpuota šalimi, nors kyšininkavimo buvo daugiau.... Kažkaip nesueina galai... O jei nesueina, tai reikia į skaičius žvelgti atidžiau.
Antra – korupcija yra labai gera tema vasarai: Premjeras pakraupęs, Lietuva pirmininkauja Europai, pokalbių šou organizatoriai turi temą diskusijoms, paprastam piliečiui eilinė proga pasakyti, kokia bloga šalis – Lietuva, pirmininkavimo menedžeriams galvos skausmas – kaip padaryti, kad tai neužgožtų rimtų pirmininkavimo darbų.
Trečia – „Transparency International“ pripažįsta, kad korupciją matuoja šiek tiek subjektyviai – ne pagal objektyvius, o pagal subjektyvius rodiklius, t.y. klausdami, kaip jums atrodo, ar jūsų šalyje blogai. Lietuviui daugeliu atvejų magės atsakyti, kad blogai... Tokia mūsų natūra.
Ketvirta, turiu priekaištų ponui Sergėjui Muravjovui, kuris nepabrėžė, kad kalba apie vienintelį tyrimą, o ne korupciją bendrai, ir savotiškai paleido žinią iš butelio – prilygino vieną tyrimą visai kompleksinei išvadai, ir leido vasarą nuobodžiaujančiai žiniasklaidai imtis statistinių manipuliacijų. S. Muravjovo garbės reikalas yra aiškiai pasakyti, kad kalbame ne apie korupciją, o apie vieną jos elementą, nes pagal korupcijos indeksą esame ne blogiausi Europoje. Netikiu, kad jis linki Lietuvai blogo, tad tegu palinki gero...
Penkta – kaip opozicijos atstovas galėčiau džiūgauti, kad yra taip blogai, bet dėl Lietuvos nelaimių džiūgauti nesinorti. O nelaimė yra ta, kad neretai patys savo iniciatyva gadiname statistinius rodiklius.
Tad jeigu būtume kiek protingesni, nepainiotume sąvokų, teisingai vertintume situaciją, ne verktume, bet pasistengtume žengti bent žingsnį ne vidinio priešiškumo, o tautinės konsolidacijos linkme, situacija pagerėtų.
Šiandien, pasak „Eurobarometro“, beveik du trečdaliai (63 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad valdžios institucijos atstovauja ne gyventojų, o stambių interesų grupių interesams. Latvijoje taip manančių yra 71 proc., Estijoje – 46 procentai. Štai kur erdvė tobulėti. Nei graudūs verksmai, nei savigyra nepadės. Mūsų laimė – mažesnė korupcija.
Gal ta kryptim ir eikime.
Egidijus Vareikis yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
