Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 28d. 22:14

Eligijus Vinckus: Tos pačios sąlygos, bet kitas požiūris ir rezultatas – neatpažįstamas

Eligijus Vinckus Globaliu mastu geriausiai veikia Vokietijos muitinė. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudarytame Logistikos efektyvumo indekse (angl. Logistics Performance Index) jos darbas 2018 m įvertintas pirmąja vieta ir lenkia tokias šalis kaip Švedija, Japonija, Danija, Nyderlandai ar Singapūras. Kur Lietuva? Ji pagal muitinės darbą pasaulyje reitinguojama 46-oje vietoje ir, palyginti su 2016 m., tarp Baltijos šalių ir Lenkijos turi labiausiai – net 18-a pozicijų – smukusius vertinimus.

Rodos, kaip vieninga ekonominė erdvė funkcionuojančioje Europos Sąjungoje (ES) nei verslui, nei gyventojams iš esmės neturėtų skirtis sąlygos, kuomet iš trečiųjų šalių įsivežamos prekės pardavimui ar asmeniniam vartojimui. Kitaip tariant, būdami bet kurioje ES šalyje jie turėtų tikėtis tų pačių žaidimo taisyklių. Tačiau akivaizdu, kad taip nėra.

Žvelgiant į Baltijos šalis ir Lenkiją, PEF geriausiai vertina Estijos muitinės darbą (2018 metais jai teko 28 vieta pasaulyje), po to rikiuojasi Lenkija (33 vieta), Lietuva (46 vieta) ir Latvija (49 vieta).

Dirbant muitų teisės srityje bei gilinantis į kilusius ginčus su mūsų šalies muitine, advokato įspūdis gali būti traktuojamas kaip pernelyg subjektyvus vertinimas. Tačiau tai, kad pasaulinės organizacijos situacijos vertinimas iš esmės atspindi labai panašią situaciją, leidžia manyti, kad tai nėra tik šališka asmeninė nuomonė, o ir iš šalies matoma, realiai išmatuojama problema.

Teisinis reguliavimas visoje Sąjungos muitų teritorijoje išties yra vienodas. Tačiau tenka pastebėti, kad dalis mūsų šalies verslininkų susiduria su tam tikromis situacijomis, po kurių yra linkę svarstyti galimybę bendradarbiauti su kitų ES šalių muitinėmis ir čia neretai laimi kaimyninė Lenkija. Beje, palyginti su 2016-aisiais, šalis pernai nepatyrė neigiamos dinamikos ir išlaikė stabilią poziciją PEF Logistikos efektyvumo indekse pagal muitinės darbo vertinimą.

Ką vertina PEF? Pasienio tarnybų, taip pat ir muitinės procedūrų efektyvumą: greitį, paprastumą, formalumų nuspėjamumą. Muitinė yra viena iš šešių indekso dedamųjų, kartu su infrastruktūra, tarptautiniais siuntimais, logistika, galimybe sekti siuntą ir galutiniu siuntos pristatymo laiku, kuriam pasienio procedūros daro neabejotinai didelę įtaką. Sakyčiau, kad būtent Lietuvos muitinės taikomas požiūris lemia, jog dalis siuntų ją aplenkia ir mūsų šalį pasiekia prekes išleidus į laisvą apyvartą išmuitintos kitose ES valstybėse narėse.

Norint geriau suprasti, kodėl tai vyksta, kaip vieną iš pavyzdžių galime imti įsivaizduojamą siuntą megztinių ar skėčių, kuriuos mūsų šalies verslininkas ar verslininkai X užsakė pas gamintojus Y Kinijoje ir ketina jais prekiauti Lietuvoje. Tarkime, kad užsakymo apimtis yra 1 tūkst. vienetų, deklaruojama vieno prekės vieneto įsigijimo kaina – 1 euras.

Suprantamas noras surinkti į biudžetą daugiau pajamų, tačiau kiek toks griežtas ir nepatiklus požiūris yra efektyvus siekiant būtent šio tikslo, išsiaiškinti praktiškai neįmanoma.

Labai tikėtina, kad tokia prekės muitinė vertė Lietuvos muitinėje bus kvestionuojama, nors sandorio vertė (faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes kaina) yra aiški ir pagrįsta finansų institucijos mokėjimo išrašu. Taip pat tikėtina, kad megztinius ar skėčius mūsų šalies pareigūnai savo ruožtu įvertins netaikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo.

Palyginti su Lenkija, skirtumas atsiranda įrodymų ir teisės aktų vertinime. Patirtis rodo, kad Lenkijos muitinėje labiau tikėtinas taptų kitas scenarijus: pareigūnams tikriausiai užtektų mokėjimo išrašo, jog už prekes buvo sumokėta tiek, kiek deklaruojama, ir jie nesiimtų revizuoti deklaruotos muitinės vertės.

Tai – skirtingo požiūrio ir skirtingo situacijos traktavimo klausimas, bet jis gali nulemti labai daug, leisdamas tą pačią teisės aktų bazę praktinėse situacijose panaudoti ganėtinai skirtingai.

Beje, kalbant apie galimą nesąžiningą elgesį ar piktnaudžiavimą, būtų neadekvatu teigti, kad jo nepasitaiko ar kad reikia prieš tai užmerkti akis motyvuojant augančiu importo srautu. Tačiau norisi atkreipti dėmesį, kad situacijos, kai tiek verslo atstovai, tiek eiliniai piliečiai Lietuvoje iš anksto yra laikomi nesąžiningais, nors vadovaujasi bendromis taisyklėmis – neprideda pasitikėjimo. Ir ne faktas, kad situaciją 180 laipsnių kampu galės pakeisti kaip įrodymai muitinei pateikiami dokumentai.

Suprantamas noras surinkti į biudžetą daugiau pajamų, tačiau kiek toks griežtas ir nepatiklus požiūris yra efektyvus siekiant būtent šio tikslo, išsiaiškinti praktiškai neįmanoma. Jokia statistika neatskleis to, kiek siuntų mus pasiekia per kitas ES šalis, nors galėjo atsidurti būtent prie Lietuvos sienos. Kita vertus, jei savo, kaip logistikos taško patrauklumą PEF akimis galime objektyviai įsivertinti kaip turintį potencialo tobulėti, tai kryptis aiški – turime greičiau judėti jei ne į Vokietijos, tai bent į Lenkijos pusę.

Eligijus Vinckus yra advokatų kontoros „Magnusson“ advokatas

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

04:17
01:26
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min