TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Eugenijus Gentvilas: Klausimai Rokui Masiuliui verti 3 mln. eurų

Šaltinis: 15min
0
A A

Eugenijus Gentvilas Praėjusią savaitę Europos Komisija pranešė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) turi sumokėti 28 mln. eurų baudą už nuardytą geležinkelio ruožą Mažeikiai–Rengė. LG žada skųsti šį Briuselio sprendimą. Lauksime – gal pavyks išvengti sankcijų ir išsaugosime LG ir visų Lietuvos žmonių, pinigus.

Tačiau netolimoje praeityje buvo „pataškytos“ ir kitos LG lėšos. 2015 m. vasarą A.Butkevičiaus Vyriausybė liepė LG paskolinti 3 mln. eurų bankrutuojančiai valstybės valdomai AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL). Taip, čia „tik“ 3 mln. eurų, bet šiandien galime konstatuoti – šių pinigų nei LG, nei valstybė nebeatgaus niekada.

O istorija buvo paprasta, nors vėliau ji veda net į Afriką, Las Palmą, galiausiai – į niekur, nes bankrutuojančios LJL atstovai atsisakė teikti bet kokią informaciją. Iki šiol tyli ir tuometinis premjeras A.Butkevičiaus bei buvęs susisiekimo ministras R.Sinkevičius. Tad šis mano straipsnis tegul būna paskatinimas premjerui S.Skverneliui ir ministrui R.Masiuliui „atrasti galus“.

2015 m. liepos 23 d. tuometinis susisiekimo ministras R. Sinkevičius pateikė prašymą teismui iškelti bankroto bylą LJL, kurios finansinės skolos pasiekė 13 mln. eurų. Tačiau kitą dieną, liepos 24-ąją, premjeras A.Butkevičius pareikalavo atsiimti prašymą iš teismo ir nurodė, kad LJL dar bus bandoma gelbėti LG pinigais. Taip į beviltiškoje padėtyje esančią LJL buvo „įmerkti“ dar 3 mln. eurų LG lėšų, leidžiant jiems nemokėti dividendų į biudžetą. Premjero sprendimai tuo metu atrodė naivūs, bet tolesnė istorija su LJL laivu „Voruta“ leidžia numatyti, kad tai nebuvo tik šventas naivumas.

Laivas „Voruta“ 2015 m. spalio 25 d. atplaukė su kroviniu į Batos uostą Pusiaujo Gvinėjoje. Laivas lapkričio 3 d. buvo areštuotas ten dirbančios įmonės ,,Astilleros de Guinea Ecuatorial“ S.A. reikalavimu. Mat LJL turėjo įsiskolinimų šiai įmonei. Žinant, kad laivas „Voruta“ per metus atliko tik 3 reisus, tampa keista, kad LJL nukreipė šį laivą būtent į Pusiaujo Gvinėją, kur laivo jau „tykojo“ kreditoriai.

Iš „Vorutos“ įgulos buvo atimti pasai, laive trūko vandens ir maisto. Lapkričio 27 d. atsiskaičius su kreditoriumi „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ S.A. „Vorutai“ areštas buvo atšauktas ir ji išplaukė iš Bata uosto į Las Palmą. Tą pačią dieną vėl pateiktas prašymas teismui pradėti LJL bankroto procedūrą. Nežinau, kaip paaiškintų R.Sinkevičius ir A.Butkevičius, bet man atrodo, kad bankroto pradžia nuo liepos iki lapkričio buvo pristabdyta ne iš naivumo bet su paskaičiavimu – LJL gauna 3 mln. eurų LG pinigų, pratęs gyvavimą, per tą laiką LJL laivas „Voruta“ pasiunčiamas į Pusiaujo Gvinėją, kur jau laukia kreditorius. Atsiskaičius su juo jau galima iš tikrųjų kreiptis dėl bankroto. Tokia mano nuomonė.

Šią nuomonę sustiprina dar keli faktai. „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ S.A. reikalavo iš LJL už anksčiau atliktas paslaugas (laivo „Raguva“ remontą) 188 000 eurų. Tačiau LJL su šia Pusiaujo Gvinėjos įmone pasirašė taikos sutartį už 250 000 eurų. Ir jokių komentarų šiuo klausimu iš LJL, jos bankroto administratoriaus ar tuometinių politinių pareigūnų.

Beje, tie 250 000 eurų buvo pervesti į „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ S.A. advokatės klaipėdietės Svetlanos Baracevičienės depozitinę sąskaitą AB SEB banke. Taigi, LJL pinigai nugulė Klaipėdoje. Svarbu pažymėti, kad ši Pusiaujo Gvinėjos įmonė savo internetiniame puslapyje nurodydavo lietuviškus telefonus. Kelis kartus raštu klausiau tuometinio LJL direktoriaus S.Dobilinsko, o vėliau – LJL bankroto administratoriaus D.Volskio, kas įgaliojo advokatę S.Baracevičienę derėtis su LJL dėl sumų, dėl taikos sutarties, dėl arešto nuėmimo laivui „Voruta“, dėl pinigų pervedimo. Atsakymo nesu gavęs iki šiol, nors, mano žiniomis, įmonės „Astilleros de Guinea Ecuatorial“ S.A. savininkas yra klaipėdietis verslininkas V.S. Gal dėl to ir nėra jokių atsakymų?

Taigi, LJL bankroto procedūra buvo sustabdyta 2015 m. liepos mėnesį, kai LJL finansinės skolos sudarė 13,08 mln. eurų. Bankroto procedūra atnaujinta lapkričio pabaigoje, iškart po to, kai buvo atsiskaityta su klaipėdiečiu verslininku V.S., dirbančiu Pusiaujo Gvinėjoje. LJL finansinės skolos tuo metu jau siekė 17,70 mln. eurų (čia ir 3 mln. eurų skola Lietuvos geležinkeliams).

Labai įdomios laivo „Voruta“ pasiuntimo į Pusiaujo Gvinėją aplinkybės. Minėjau, kad laivas į Batą uostą atplaukė spalio 25 d. Teigiama, kad jis atplukdė 16,792 tonas cemento iš Aveiro uosto Portugalijoje. Paklausus tuometinio LJL direktoriaus S.Dobilinsko dėl cemento krovinio plukdymo į Bata uostą, šis atsakė, kad jam pradėjus vadovauti LJL (2015 m. rugpjūčio 6 d.) cementas jau buvo pakrautas į laivą. Kad atplauktų į Bata spalio 25 d., „Voruta“ turėjo išplaukti iš Aveiro apie spalio 15 d. Ar kas nors gali paaiškinti, kaip atsitiko, kad pilnai pakrautas „Vorutos“ laivas nieko neveikdamas stovėjo Aveiro uoste bent 70 dienų (nuo rugpjūčio 6 d. iki spalio 15 d.). Kas susidūrė su krovos darbais, laivybos specifika, uosto krantinių užimtumu, visi pripažins, kad tai nesusipratimas, jeigu ne nesąmonė. Į mano klausimus raštu nieko neatsakė nei S.Dobilinskas, nei D.Volskis. Visų raštų kopijas siunčiau ir tuometiniam ministrui R.Sinkevičiui. Nesu gavęs iš ministerijos jokių atsakymų ar komentarų. Kaip negavau atsakymų ir į tokius elementarius klausimus – kas buvo šio cemento krovinio siuntėjas ir gavėjas, kieno užsakymu laivas „Voruta“ gabeno cementą į Pusiaujo Gvinėją?

Tyla ir nenoras kalbėti apie beviltiškai prarastus LG 3 mln. eurų, apie keistus viražus su bankroto procedūromis, apie dar keistesnius piniginius reikalus su Pusiaujo Gvinėjos verslininku iš Klaipėdos lydi mane jau dvejus metus. Todėl kreipiuosi į dabartinį susisiekimo ministrą R.Masiulį, tikėdamasis, kad jis pajėgus gauti atsakymus, kurie reikalingi ne tik man, bet, pirmiausiai, Lietuvos visuomenei.

Eugenijus Gentvilas yra Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min