Per pastaruosius 20 metų vidutinė metinė grąža iš investicijų į auksą nesiekė 5 proc. ir šiuo rodikliu nusileido ne tik akcijų, bet ir obligacijų pelningumui, tačiau aukso grąža gerokai išauga tais metais, kai vyrauja baimės dėl infliacijos, kreditų krizės ar valiutų rizikos. Auksas brangsta jau 7 metus iš eilės ir tai yra ilgiausia jo kainos kilimo fazė nuo 1949-ųjų.
Tikėtina, kad auksas šiais metais gali tapti viena iš saugiausių užuovėjų investuotojams, siekiantiems apsisaugoti nuo neprognozuojamų akcijų kainų kritimų. Be to, prastėjant pasaulinės ekonomikos padėčiai, kai kurios šalys, tarp jų – Rusija bei Kinija, vis labiau linkusios savo turimus užsienio valiutų rezervus keisti į auksą. Neabejotinai, jų pavyzdžiu gali pasekti ir kitos valstybės.
Užsienio valiutų rezervų keitimas į auksą turėtų pastebimai užauginti šio vertingojo metalo paklausą bei kainą.
Norintys investuoti į auksą, tai gali padaryti keliais būdais. Pirmasis – „fizinio“ aukso pirkimas, kitas – investicijos į fondus, laikančius auksą arba šį taurųjį metalą išgaunančias įmones. Investuoti į auksą galima įsigyjant aukso luitus, tačiau tokią galimybę mūsų šalyje siūlo vos keli tarpininkai.
Smulkesniems investuotojams patariame įsigyti centrinių bankų leidžiamas auksines progines monetas. Jas siūlo ir Lietuvos bankas.
Tačiau investuojantiems į auksą pernelyg didelių lūkesčių puoselėti nevertėtų. Tikėtina, kad pastaruosius kelerius metus stipriai brangusio metalo kaina ateityje augs nuosaikiau. Į auksą patariama investuoti nedidelę dalį portfelio, nes ilgame laikotarpyje ši priemonė didelės grąžos neduoda.
